Tik mylimas žmogus gali išduoti. Svetimi negali išduoti. Neištikimybė, dalijimasis paslaptimis su trečiąja šalimi – tai tik skirtingos išdavystės formos.
Kaip išgyventi ir pasveikti?
Prisiimkite galį atsakomybės
Bet kokiuose santykiuose dalis atsakomybės tenka kiekvienam iš partnerių. Ši dalis gali būti didelė, pavyzdžiui, kai vyras trenkia moteriai, arba, atvirkščiai, maža, kai moteris neišeina po pirmųjų sumušimų. Panašiai atsakomybė pasidalina ir išdavystės atveju.
Jei buvote išduotas, tai reiškia, kad nenorėjote pastebėti iki tol mylimo žmogaus siųstų signalų. Verta lavinti savo stebėjimo įgūdžius ir psichologinį raštingumą.
Turite pasakyti sau: „Pripažįstu, kad santykiams pasirinkau išdaviką, ir sau atleidžiu. Tai vertinga patirtis. Dabar būsiu protingesnis.“
Nekaltinkite savęs dėl klaidos. Didžioji dalis kaltės visada tenka išdavikui. Jums tiesiog reikia išmokti geriau suprasti žmones.
Atleisti ar ne?
Sunkus klausimas, į kurį nėra universalaus atsakymo. Pasaulio religijos moko žmones atleidimo. Bet įsivaizduojamas atleidimas nepadeda užtaisyti sielos spragos. Geras sprendimas būtų pamiršti išdaviką.
Kaip gyventi?
Kad grįžtumėte į normalų gyvenimą po išdavystės ir neprarastumėte pasitikėjimo žmonėmis, prisiminkite:
Ne visi žmonės moka išduoti.
Per daug asmeniškų dalykų negalima aptarti net su artimiausiais žmonėmis.
Niekas nėra apsaugotas nuo išdavystės: nei karaliai ir karalienės, nei benamiai, nei paprasti žmonės.
Beveik visa kaltė dėl išdavystės tenka tam, kas ją įvykdė.
Ne viskas gyvenime gali būti kontroliuojama.
Jūs galite įgyti patirties ir kontroliuoti savo jausmus bei veiksmus.
Kad ir kaip skauda, negadinkite savo gyvenimo tuščiais apgailestavimais. Verčiau pradėkite gyventi iš naujo su dar didesne jėga.
