Guo Šijun, 20-metis iš Kinijos, visuomet buvo geras vaikinas. Jo mama yra protiškai atsilikusi dėl encefalito, kurį gavo, kai Guo dar buvo vaikas. Nuo to laiko Guo ir jo tėvas rūpinosi sergančia moterimi. Nepaisant gyvenimo sunkumų, jis visada buvo pavyzdingas mokinys ir studentas.
Padėtis smarkiai pablogėjo, kai Guo tėvas nukrito nuo aukštos vietos statybvietėje, kurioje dirbo, ir tapo paralyžiuotas. Berniuko seneliai rūpinosi sergančia vaikino mama, tačiau būtent Guo turėjo rūpintis sergančiu tėvu.
Nepaisant visų negandų, Guo įstojo į universitetą. Kad galėtų studijuoti ir kartu rūpintis tėvu, berniukas įtikino universitetą leisti jam gyventi bendrabutyje su savo tėvu.
Berniuko finansinė padėtis sunki, nes jis turi mokėti už mokslą, ką jau kalbėti apie kitus mokesčius ir maitinimas. Laimei, Guo yra puikus studentas ir sugebėjo gauti stipendiją už puikius mokymosi rezultatus. Kaip jis sako, jo gyvenimas nėra lengvas, bet jis dėl to neliūdi. Vaikinas priduria, kad baigus studijas viskas bus dar geriau.
Užuot atsisakęs svajonės studijuoti, berniukas nusprendė įtikinti universiteto valdžią leisti jam prižiūrėti sergantį tėvą bendrabutyje.
Guo pastatė specialią konstrukciją, leidžiančią jam lengviau prižiūrėti tėvą. Jaunas studentas grįžta namo tarp paskaitų ir vis patikrina, ar tėčiui ko nors nereikia.
Vaikinui niekas nebūtų nieko sakęs, jei jis būtų nusprendęs nebesimokyti, tačiau berniukas nusprendė sunkiai dirbti ir mokytis, kad įveiktų visus negandas.
Ši istorija įkvepia! Guo yra kovos su gyvenimo sunkumais pavyzdys.
