Ši moteris yra pasmerkta pasaulį stebėti pro stiklą. Ji yra visiškai nutolusi nuo pasaulio, o skaudžiausia yra tai, kad ji negali kasdien apkabinti savo vaikų. 53 metų moteris dėl to labai kenčia, tačiau kitos išeities nėra.
Moteris net 362 dienas per metus privalo likti specialiame stiklo izoliatoriuje. Tik dvi dienas per metus ji turi galimybę palikti savo „kalėjimą“ (ji taip vadina stiklo izoliatorių) ir apkabinti savo vaikus. To priežastis – reta nepagydoma liga.
Liga yra tokia reta, kad medikai dar nėra suteikę jai pavadinimo. Moters organizmas smarkiai reaguoja į įvairias chemines medžiagas – muilą, kvepalų aromatą, šampūną, daržovių pesticidus, ir t.t. Deja, visos šios medžiagos yra neatskiriama XXI amžiaus dalis, todėl su tuo kovoti paprasčiausiai yra neįmanoma.
Moteris turi būti izoliuojama specialiame stikliniame kambaryje, į kurią nepatenka jokios cheminės medžiagos. Ispanei Juana Munoz nuolat yra tiekiamas šviežias oras, kuris prieš tai yra filtruojamas.
Juana kasdien valgo tik vaisius ir daržoves, kurie nėra apipurkšti cheminėmis medžiagomis. Kartais moteris valgo ir ekologiniame ūkyje užaugintų gyvulių mėsą.
Jei moteris suvalgo ką nors netinkamo, jos kojos, rankos ir veidas smarkiai patinsta. Jei patinsta liežuvis arba stemplė, moters gyvybei ima grėsti rimtas pavojus.
Juana pasiilgsta vaikų, kuriuos mato tik du kartus per metus
Nors būti izoliuotam nuo pasaulio tikrai nėra malonu, tačiau moteris nesiskundžia. Vieninteliai dalykai, kurių ji tikrai pasiilgsta, yra jos vaikai, tačiau juos Juana mato tik porą kartų per metus.
Susitikimas su žmonėmis visada reikalauja tinkamo pasiruošimo – moterį lankantys vaikai turi pasirūpinti, kad ant jų kūnų ar drabužių nebūtų jokių chemikalų.
Nors susitikimas su vaikais visada yra laukiamas, tačiau jis niekuomet nepraeina be pasekmių – moteris žino, kad neįmanoma pasirūpinti visišku sterilumu. Kiekvienas susitikimas sukelia tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau Juana tikisi, kad kada nors liga atsitrauks, ir tada ji galės be baimės apkabinti savo vaikus.
