Buvo įprasta darbo diena, kai Džordžas ėjo į kelių remonto aikštelę Denveryje. Staiga jis pamatė visiškai netikėtą vaizdą – ant žemės gulėjo dvi mažos voveraitės, kurios greičiausiai iškrito iš lizdo. Vyras negalėjo jų ten palikti, nes jaunikliai būtų mirę.
Parsivežę juos namo, Džordžas su žmona ėmė jais rūpintis. Pora fotografavo visą procesą, kad liktų atsiminimas, o vėliau nuotraukas įkėlė į socialinius tinklus ir pavadino šią galeriją „Belchata Project“.
Jauniklius pavadino Fredu ir Džindžeriu.
Paaiškėjo, kad rūpintis voverių jaunikliais visai nėra lengva. Kad jiems nepakenktų ir viską atliktų teisingai, pora turėjo perskaityti daug knygų, straipsnių ir peržiūrėti dešimtis vaizdo įrašų internete.
Įdomiausia tai, kad ir sutuoktinių šuo, vardu Džigsas, neliko abejingas bei taip pat bandė padėti, pavyzdžiui, jis pakviesdavo šeimininkus, jei jaunikliai verkdavo ar bandydavo kur nors nuropoti.
Po 30 dienų voveraitės sustiprėjo ir pora ėmė jas pratinti prie kieto maisto. Dar po 40 dienų atėjo metas, kai gyvūnus reikėjo paleisti atgal į natūralią jų buveinę.
Po 70 nuostabių dienų, praleistų kartu, Džordžas ir Pati nunešė Fredą ir Džindžerį į parką, kad jie galėtų grįžti į savo tikruosius namus.
Sutuoktiniams buvo labai nelengva išsiskirti su voveraitėmis. Jie jautėsi, tarsi netektų savo šeimos narių. Bet jie suprato, kad taip gyvūnams suteikia labai reikalingą laisvę.
Išsamiau vaizdo įraše:
