Prieš dešimt metų danai Kasper ir Mikkel autoavarijoje neteko savo mamos. Dar prieš metus tėvas mirė nuo vėžio. Tada seneliai nusprendė savo gyvenimą pastumti į antrą planą ir pradėti rūpintis dviem mažais berniukais.
Tai buvo 2009 m. gegužės diena. Motina Sussi Krarup važiavo su ketverių metų Kasper ir septynerių metų Mikkel. Ne ta eismo juosta atvažiavo automobilis, ir atsitrenkė į Sussi ir jos berniukų automobilį.
„Prisimenu, kaip važiavome, ir prisimenu aplinką pakeliui namo. Bet be šito, aš nieko daugiau nebeprisimenu,“ – šiandien Danijos TV 2 sakė 17-metis Mikkel.
Kai Sussi žuvo avarijoje, abu jos berniukai buvo sunkiai sužeisti. Be to, jie abu liko našlaičiais.
Sunkiai sužeisti
Močiutė Connie Krarup gerai prisimena dieną, kai jai buvo pranešta apie nelaimingą atsitikimą.
„Kai tai atsitiko, buvau savo darbe, o Jørgen žaidė boulingą. Iš karto po šios žinios nuvažiavome į Olborgą, kur mūsų berniukai buvo paguldyti į ligoninę. Mes ten buvome visą laiką. Mūsų sūnus ir marti taip pat buvo ten,“- pasakojo ji.
Connie ir Jørgen staiga liko su dviem sunkiai sužalotais berniukais, kurie neteko abiejų tėvų.
„Sunku buvo ištverti jų netektį, tuo pat metu teko rūpintis dviem sunkiai sužalotais anūkais. Kasper po avarijos negalėjo vaikščioti ir nieko nematė,“ – pasakojo Connie.
Nebuvo tikri, ar jiems pavyks
Tačiau berniukai pasveiko ir galiausiai iškilo klausimas, kur toliau jiems gyventi.
„Norėjome auginti savo berniukus, bet nebuvau įsitikinusi, ar galėsime tai padaryti. Bet tada su mumis pasikalbėjo viena miela slaugytoja, kuri skyrė laiko mums, ir mes abu su vyru įsitikinome, kad, žinoma, galėsime tai padaryti,“- sakė Connie.
Taip abu broliai persikėlė gyventi pas senelius. O seneliai savo gyvenimą paliko antrame plane. Tačiau perėjimas nuo senelių dalios prie tėvų rūpesčių nebuvo visiškai sklandus.
„Prisimenu, kartą buvo kažkas, dėl ko nesutarėme. Tada Mikkel ėmė verkti ir pasakė: „Tu dabar ne toks geras, koks buvai, kai čia dar buvo mama“. Ne, mes tikriausiai nebuvome labai geri. Ne taip, kai dar buvome tik seneliai. Dabar staiga tapome jų tėvais“, – pasakojo Jørgen.
Stiprus ryšys
Šiandien abu brolius sieja labai stiprus ryšys. Ir jie dėkingi seneliams, kad jais pasirūpino.
„Galėjome atsidurti kur nors kitur, kokioje nors globėjų šeimose. Esu dėkingas, kad mums buvo leista čia pasilikti. Tai mus labai teigiamai paveikė ir, manau, tapome su jais artimesni, – sako Mikkel.