Vidurio amžiaus krizė turi vieną bendrą ypatybę. Dabar ne tik visos sąskaitos, kurias žmogus turi apmokėti, yra tik jo… Jei jums šiek tiek daugiau nei keturiasdešimt, didelė tikimybė, kad jau esate su ja susidūrę.
Ne, ne su princese, o Jo Didenybe Vidutinio amžiaus krize. Ji, kitaip nei princesė ar princas, ateina visada ir pas visus, nepriklausomai nuo statuso ar odos spalvos. Tai neišvengiama, tačiau ne visi tai asmeniškai atpažįsta.
Krizė visada susijusi su vidiniu konfliktu tarp „kaip norėtųsi gyventi“ ir „kaip sekasi gyventi“.
Vidurio amžiaus krizė
Per savo gyvenimą išgyvename keletą amžiaus krizių. Stipriausios iš jų yra paauglystė (pagalvokite apie savo ir savo vaikų 12-14 metų amžių!) ir vidutinio amžiaus (37-45 metai). Pirmoji krizė susijusi su augimu. Antroji su jūsų tikrąja branda.
Vidutinio amžiaus krizė turi vieną ypatybę. Dabar asmeniui pateikiamos ne tik visos sąskaitos, pagal kurias jis „skolingas”, bet ir „palūkanų” reikalavimai. Štai kodėl jis jaučiasi „neįgyvendinęs” savo gyvenimo svajonių…
Be to, keturiasdešimtmečių krizė vyksta visiškos „gerovės” sąlygomis. Žmogus nustoja džiaugtis tais pačiais maloniais dalykais ir santykiais, kurie jį džiugino dar vakar.
Kaip ji diagnozuojama:
- Nustojate džiaugtis dalykais, kurie anksčiau jus džiugino;
- Šiandien negalite lengvai daryti to, ką anksčiau darėte, kad ir kaip stengtumėtės (negalite pasiekti tam tikro pajamų lygio, negalite numesti tiek svorio, kiek norėtumėte, negalite užmegzti jus tenkinančių santykių);
- Jūsų santykiai su vyru (ar žmona) yra arba visiškai sugriuvę, arba nuolat konfliktuojate;
- Jus „staiga” atleido iš darbo arba jūsų darbo vieta tapo nebeaktuali, jūsų verslas žlunga tiesiai prieš jūsų akis;
- Pradedate jausti, kad „gyvenime reikia kažką skubiai keisti”. Tuo pat metu kankinamai ieškote, ką ir kaip. Būtent šiame gyvenimo etape vyrai galvoja apie žmonų keitimą, o moterys apie darbo vietos keitimą;
- Atsiranda depresinė būsena, niekas nedžiugina, nėra energijos. Atsiranda miego sutrikimai ir keičiasi mitybos įpročiai.
Ko nevertėtų daryti:
- Apsimesti, kad nieko ypatingo nevyksta;
- Pasakyti sau: „Tai praeis. Taip nesitęs ilgai, tai ne sloga“. Tai vidinis konfliktas, kuris ilgainiui virs konfliktu ar net karu su artimais ir ne tokiais artimais žmonėmis.
- Krizę „gydyti” alkoholiu, narkotikais, naujais santykiais, tabletėmis. Tokiu atveju patys žinote, kas nutiks – prie esamo konflikto prisijungs ir priklausomybė.
Jei ji jus pasivijo:
- Sulėtinkite tempą, sumažinkite darbo krūvį. Nepriimkite skubotų sprendimų. Skirkite daugiau laiko poilsiui.
- Pripažinkite sau, kad tai yra krizė. Tai reiškia, kad kyla konfliktas tarp „noriu” ir „galiu”. Prisipažinkite, kad jau seniai kažko norėjote, bet dėl kažkokių priežasčių negalėjote to įgyvendinti.
- Išsiaiškinkite, ko iš tikrųjų norite. Galbūt anksčiau vykdėte ne savo „aš noriu”, o kieno nors kito „tu turi”.
- Nustatykite savo pagrindinius „norus”. Ir sutelkite į tai savo jėgas, kad tai įgyvendintumėte. Pavyzdžiui, norite užmegzti santykius. Jau ilgą laiką ir nesėkmingai. Be to, turite problemų darbe. Siekite tikslo – „Santykiai“. Labai tikėtina, kad pasikeitus santykiams į gerąją pusę, darbas „atsigaus”.
- Jei negalite išsiaiškinti, ko norite labiau, arba esate tokios būsenos, kai „nieko nenorite”, verta kreiptis pagalbos į specialistą.
