Diena iš dienos išeikvojame energiją tiems dalykams ir situacijoms, kurių mums net nereikia. Žinoma situacija: atsibundate ryte, kupini energijos ir planų, bet vidury dienos jau jaučiatės išspausti kaip citrina? Jaučiatės taip, lyg ir nieko svarbaus ir sunkaus nedarėte? O jėgų visai neturite? Kas atsitiko?
Į šį klausimą yra aiškus atsakymas. Gali būti, kad energija, kurią buvote paruošę gyvenimui ir kūrybiniams planams įgyvendinti, tiesiog išseko ir dingo. Bet kur?
- Socialinė žiniasklaida. Bet kokiu atveju apmąstymai apie kito žmogaus gyvenimą sukelia emocijas – ir geras, ir blogas. Tai yra energija – kol žiūrite nuotraukas ar žiūrite vaizdo įrašą, kažkas, kas sukūrė šį turinį, jaučiasi žvalesnis ir stipresnis, nes jūsų dėmesys nukreiptas būtent į tai. Todėl labai atsargiai ir pamatuotai skirkite laiko vaizdo turinio žiūrėjimui apie kitų žmonių gyvenimą.
- Artimiausio rato žmonių problemos. Jei šeimoje, darbe ar įmonėje aktyviai aptarinėjamas kieno nors gyvenimas ar nesena istorija, ypač negatyvi, – deja, tai taip pat patrauks jūsų dėmesį ir energiją. Diskusijos „kaip tu galėjai?“ ir intensyvus įsitraukimas į klausimą „jei būčiau tavo vietoje, aš taip daryčiau“ atima ne tik jūsų laiką, bet ir energiją. Ne, neturėtumėte palikti draugų be paramos, bet turėtumėte suprasti, kad pirmiausia turite pasirūpinti savo reikalais, o paskui likusius išteklius skirti savo artimam žmogui.
- Bloga atmosfera darbe ir namuose. Jei aplinka, kurioje atsidūrėte, yra priešiška, jei norite užsidaryti savo kambaryje ir stengtis nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta, galima drąsiai teigti, kad tuo metu iš jūsų atimama daug energijos. Daug energijos išeikvojama stengiantis nuo to apsisaugoti, todėl norisi miego ir nieko neveikti.
- Kitų žmonių planai ir tikslai. Jei gyvensite vadovaudamiesi principu „taip daro visi kiti“, „nežinau, ko noriu, bandysiu kaip visi“, „mano tėvai visada to norėjo, todėl darysiu, kad jiems įtikčiau“ ir t. t., anksčiau ar vėliau susidursite su apatija ir energijos praradimu. Nes tikros svajonės pradeda eiti į antrą planą, ko pasėkoje organizmas įjungia gynybines priemones: „Sustok, apsidairyk aplink save, kieno gyvenimą gyveni?“ – ir nutraukia „svetimos“ programos darbą.
