Prieš dešimt metų, danai Kasperis ir Mikkelis neteko mamos autoavarijoje. Prieš metus tėvas mirė nuo vėžio. Tada seneliai nusprendė pakeisti savo pensininkų gyvenimą ir perimti dviejų berniukų globą.
Tai buvo 2009 m. gegužės mėnuo. Motina Sussi Krarup važiavo automobiliu su ketverių metų Kasperu ir septynerių Mikkelu. Priešinga eismo juosta atvažiavo automobilis ir atsitrenkė į Sussi ir berniukų automobilį.
„Prisimenu, kaip visi važiavome ir prisimenu aplinką pakeliui. Bet daugiau aš nieko neprisimenu“, – šiandien Danijos „TV 2“ sakė 17-metis Mikkelis. Sussi mirė iškart, o abu berniukai buvo sunkiai sužeisti ir liko našlaičiais.
Buvo sunkiai sužeisti
Močiutė Connie Krarup gerai prisimena dieną, kai jai buvo pranešta apie nelaimingą atsitikimą.
„Kai tai atsitiko, buvau darbe – darželyje, o Jørgenas žaidė boulingą. Nuvažiavome į Olborgą, kur berniukai buvo paguldyti į ligoninę. Mes ten buvome ilgą laiką.“, – sakė ji.
Connie ir Jørgen staiga liko su dviem sunkiai sužalotais berniukais, kurie neteko abiejų tėvų.
„Sunku buvo ištverti netektį, tuo pat metu teko rūpintis dviem sunkiai sužalotais berniukais. Kasperis po avarijos negalėjo vaikščioti ir nematė“, – pasakojo Connie.
Nebuvo tikri ar jiems pavyks
Tačiau berniukai pasveiko ir galiausiai iškilo klausimas, kur jiems gyventi.
„Norėjome auginti berniukus, bet nebuvome tikri, ar galėsime tai padaryti. Bet ten buvo miela slaugytoja, kuri skyrė laiko pasikalbėti su manimi, ir po to aš buvau įsitikinusi, kad, žinoma, mes galime juos užauginti“, – sakė Connie.
Taip abu broliai persikėlė gyventi pas senelius. O seneliai savo pensininkų gyvenimą turėjo dar atidėti ateičiai. Perėjimas nuo senelių pareigų prie tėvų nebuvo visiškai sklandus.
„Prisimenu, kartą buvo kažkas, dėl ko nesutarėme. Tada Mikkelis verkė ir pasakė: „Tu dabar ne tokia gera, kokia buvai, kai čia buvo mama“. Ne, mes tokie nebebuvome. Nes tada buvome tik seneliai. Dabar staiga tapome tėvais“, – sakė Connie.
Stiprus ryšys
Šiandien abu brolius sieja labai stiprus ryšys. Ir jie yra dėkingi, kad jais rūpinosi seneliai.
„Galėjome atsidurti visai kitur, pas kitus globėjus. Esu dėkingas, kad mums leido čia pasilikti. Tai mus labai paveikė ir, manau, dėl to tapome artimesni“, – sakė Mikkelis.
