„Mano vyras neturi daug pinigų, o iš tikrųjų jų per daug neturime nei vienas. Taupome ir taupome, kad apmokėtume sąskaitas ir turėtume maisto ant stalo. Vienas kitą įsimylėję, po beveik 2 metų nusprendėme daugiau nebelaukti. Norėjome susituokti.“ Taip prasidėjo Ariel Desiree McRae „Facebook“ įrašas. Toliau ji papasakojo, kaip jiedu su sužadėtiniu buvo susijaudinę, kai pirko sužadėtuvių žiedus. „Apie žiedus net negalvojau. Aš tiesiog norėjau ištekėti už savo geriausio vyro. Tačiau kartu sutaupė tik tiek pinigų, kad iš „Pandoros“ galėtume nusipirkti du vienodus žiedus. Jie buvo pagaminti iš sidabro. Tai tie, vienas iš kurių dabar yra ant mano piršto ir aš juo taip didžiuojuosi. Kai ketinome pirkti žiedus, prisistatė parduotuvėje dirbusi ponia. Ji norėjo mums padėti. Ji pasakė: „Ar galite patikėti, kad kai kurie vyrai perka šiuos žiedus kaip sužadėtuvių žiedus? Tai taip apgailėtina!“
Ariel toliau papasakojo, kaip tuo momentu jautėsi jos būsimas vyras.
Kai ji ištarė šiuos žodžius, mačiau, kaip mano vyras suglumo. Jau ir taip blogai jautėsi, nes neįpirko brangesnių žiedų. Jis manęs vėl ir vėl klausė: „Ar tikrai esi patenkinta šiais žiedais? Ar esi tikra, kad jie pakankamai geri?“
Jis taip rūpinosi, kad būčiau laiminga, bijojo, kad dėl žiedų nebenorėsiu už jo tekėti.
Svarbu ne žiedai, o rūpestis, kuris slypi už jų. Nusipirkome žiedus ir išvažiavome.
Norėjau ištekėti už šio vyro, todėl būtų tikęs ir žiedas už 10 centų iš lošimo automato. Kodėl visuomenė tikisi, kad vyras nupirkęs sužadėtuvių žiedą už kelis tūkstančius, bus „pakankamai geras“?
Kada materialiniai dalykai tapo svarbesni už meilę?
Mano vyras taip išsigando, kad aš nebenorėsiu už jo tekėti, nes negalėjo sau leisti brangaus žiedo. Jis bijojo, kad mano meilė išblės dėl materialių dalykų. Pasaulis taip pasikeitė ir tai yra taip liūdna.
Niekada per visą savo gyvenimą nebuvau tokia laiminga kaip dabar ir neįsivaizdavau, kad galėčiau tuo pasidalinti su kuo nors kitu nei mano vyras.
Turiu sužadėtuvių žiedą už maždaug šimtą dolerių, bet šalia turiu savo gyvenimo meilę ir esu laimingesnė, nei kada nors galėjau įsivaizduoti.”
