Jauna pora Katie ir Joshas Butleriai iš JAV buvo vos perkopę 30 metų, kai nusprendė sukurti šeimą ir susilaukti vaikų. Po keleto bandymų, nėštumas tapo faktu, ir jie labai apsidžiaugė tokia žinia.
Jie džiaugėsi ir planavo ateitį kartu su greitai gimsiančiu vaikeliu, tačiau likimas buvo kitoks.
Kažkas buvo negerai
Viskas atrodė normalu, kol Katie 20 nėštumo savaitę nuėjo į ligoninę įprastam ultragarso patikrinimui. Akušerei buvo kažkas neaišku, nes vaikas tinkamai nepaaugo, turėjo ir sustorėjimą kakle bei blogai išsivysčiusias pėdas. Taip rašė laikraštis „The Advertiser“.
Nepaisant daugybės teorijų, niekas negalėjo tiksliai pasakyti, kodėl Katie ir Joshas taip nutiko ir kodėl.
Katie vis tiek nusprendė baigti nėštumą ir 39 savaitę pagimdė sūnų Dewey.
Dewey svėrė ne daugiau kaip 1800 gramų ir buvo nedelsiant perkeltas į ligoninės naujagimių skyrių – palatą, kur gydomi neišnešiotukai ar įgimtomis ligomis sergantys vaikai tol, kol bus sveiki ir pakankamai stiprūs, kad galėtų grįžti namo pas savo šeimas.
Artimiausios savaitės porai buvo labai sunkios, nors jie ir labai norėjo būti gerais tėvais. Beveik kasdien gydytojai jiems pranešdavo, kad jie nustatė naują Dewey ligą arba apsigimimą. Buvo sunku sužinoti tiek daug blogų žinių.
Operacija
Dewey ligos buvo ne tik labai retos, bet niekas net negalėjo tiksliai pasakyti, kaip berniukui seksis toliau. Ir didžiuliam tėvų liūdesiui – viskas tik blogėjo.
Silpną kūnelį užklupo labai daug ligų, ir vieną 2015 metų rugsėjo dieną gydytojai turėjo atlikti operaciją – tikintis, kad perspektyva bus šiek tiek šviesesnė.
Iš pradžių tai atrodė , jog tai turėjo būti gana paprasta operacija, tačiau po kelių valandų trukusios operacijos Joshas ir Katie pradėjo suprasti, kad kažkas negerai. Labai negerai.
Didelė tėvų baimė tapo realybe… Operacijos metu Dewey mirė.
Chirurgai bandė į Dewey įkišti zondą, kad būtų lengviau jį maitinti, bet jo maža širdelė neatlaikė krūvio ir nustojo plakti. Dewey buvo tik 132 dienos…
Telefono skambutis iš ligoninės
Kaltės ir sielvarto mišinys užvaldė tėvus, kurie turėjo toliau gyventi. Tai buvo didžiulis iššūkis, nors jie ir puikiai žinojo, kad jų sūnaus gyvenimas būtų buvęs neilgas.
Bet tada kažkas atsitiko. Tai, ko niekas nesitikėjo!
Praėjus keturioms dienoms po mažojo Dewey mirties, jo tėvai sulaukė telefono skambučio iš ligoninės. Tai buvo slaugytoja, kuri su ašaromis akyse pasakė, kad ligoninėje atsirado našlaitis kūdikis, kuriam labai reikia tėvų. Ir ar jie galėtų ir norėtų jais būti?
Po trumpos pauzės Katie ir Joshas sutiko, o po keturių dienų ligoninėje pamatė mielą berniuką, vardu Braxas.
Braxas, kaip ir jų sūnus Dewey, taip pat gimė neišnešiotas ir su komplikacijomis. Dėl priešlaikinio gimdymo Braxas taip pat turėjo ilgą sąrašą sveikatos problemų, tačiau skirtingai nei Dewey, jis atrodė daug stipresnis.
Tiesa, Braxas buvo prijungtas prie aparato, kuris padeda jo organizmui pašalinti CO2 iš plaučių, tačiau gydytojai buvo nusiteikę optimistiškai ir tikėjo, kad bėgant metams jam tikrai pagerės.
Praėjus keliems mėnesiams po to, kai Katie ir Joshas pradėjo rūpintis Braxu, jiems buvo pasiūlyta jį įsivaikinti, o tai jie iš karto ir padarė. Braxas tikrai niekada nepakeis Dewey, bet ir Katie, ir Joshas sako, kad jiems nėra problemų suteikti jam visą meilę, kurią iš pradžių skyrė Dewey, o dabar Braxą myli kaip tikrą savo sūnų.
Dabar jie trise gyvena kaip šeima, kurios visada norėjo, o mažasis Braxas suteikia jiems tiek džiaugsmo, kad kasdienybė vėl stoja į savo vietas. Nepaisant likusio sielvarto dėl sūnaus Dewey netekties.
Tai istorija, kuri patvirtina tai, ką mes visi žinome. Kad ne visada mes galime būti savo ar kitų likimo šeimininkas, ir kad gyvenime nutinka dalykų, kurie džiaugsmą paverčia liūdesiu, o šiuo atveju – vėl džiaugsmu. Pasidalinkite straipsniu, jei su tuo sutinkate.
