Pirmuosius trejus savo gyvenimo metus Francesco Bruni matė tik ligoninės sienas. Jo gyvybę palaikė ventiliatoriai, kurie kvėpavo už jį ir vamzdeliai, per kuriuos jis buvo maitinamas. Tik dabar berniukas pagaliau buvo išleistas iš ligoninės ir pirmą kartą išvydo savo namus.
„Esame įsitempę, išsigandę, priblokšti ir be galo laimingi“, – sako berniuko tėtis Emanuele Bruni.
Francesco vos gimus, buvo diagnozuota gyvybei pavojinga genetinė liga, kuri paveikia visus jo kaulus ir raumenis. Ši reta skeleto displazija paveikė jo šonkaulius, dėl ko berniuko plaučiams buvo sudėtinga augti.
Tėvams tai taip pat buvo streso kupinas laikotarpis, mat vos kūdikiui gimus, gydytojai sakė, kad jis gyvens tik apie trisdešimt minučių. Dabar berniukui jau treji ir jis pagaliau galėjo išvykti namo.
Tokia Francesco kelionė sujaudino ne tik jo tėvus, bet taip pat ir ligoninės personalą, kurie stebėjo berniuko kovą ir bandė jam kaip įmanoma labiau padėti.
Nors kol kas nėra aišku, kokia toliau bus berniuko sveikata, jo tėvai yra pasiryžę įveikti visus iššūkius.
„Viską darysime po truputį. Nauja diena – nauji iššūkiai“, – sako Emanuele.
Šeima turi šešis vyresnius vaikus, kurie visi nekantriai laukė, kada pagaliau tėvai parsiveš jų mažąjį brolį namo. Dabar jie visi kaip įmanoma labiau prisideda ir padeda savo tėvams bei mažajam Francesco.
