Kaip atskirti nėštumo baimes po 40-ies nuo realaus pavojaus? Kaip apsispręsti dėl vėlyvesnio gimdymo ir, svarbiausia, kaip išsaugoti motinos ir kūdikio sveikatą? Toliau pateikiame tik faktus.
Vis labiau tolstant gimdymo amžiaus ribai, kyla logiškas klausimas: ar tikrai gimdymo amžiaus rekomendacijos turi medicininį pagrindą, ar visos kliūtys slypi tik mūsų galvose? Į šiuos klausimus mums padėjo atsakyti akušerė-ginekologė Nadežda Gluchova.
Nuo ko priklauso vėlyvo nėštumo tikimybė?
Kiekviena iš mūsų turi savo reprodukcinės sistemos amžių, kuris yra nulemtas genetiškai, taip pat priklauso nuo bendros sveikatos būklės ir gyvenimo būdo. Tai reiškia, kad 40-45 metų amžiaus dviejų skirtingų moterų, kurios abi atrodo gerai ir abi rūpinasi savo sveikata, reprodukcinės sveikatos būklė gali būti visiškai skirtinga.
Pirmiausia kalbame apie vadinamąjį kiaušidžių rezervą – kiaušidėse esančių kiaušialąsčių, kurias galima apvaisinti, skaičių. Iki 25 procentų moterų anksti sumažėja kiaušidžių rezervas ir dėl to atsiranda nevaisingumas bei ankstyva menopauzė. Sulaukus 30 metų, natūralus moters gebėjimas pastoti palaipsniui mažėja, o po 43 metų dauguma moterų iš viso praranda gebėjimą pastoti. Tačiau yra moterų, kurioms būdinga vėlyvoji menopauzė. Joms 40-43 metai vis dar yra geriausio vaisingumo laikotarpis ir jos lengvai pastoja.
Kuo gali padėti medicina?
Jei nėštumą atidėliojate dėl socialinių priežasčių – neturite konkretaus sprendimo dėl būsto, darbo, neturite vyro ir panašiai – pravartu pasitikrinti sveikatą ir įvertinti savo kiaušidžių rezervą. Taip bent jau žinosite, kiek ilgai galėsite išlikti vaisinga ir taip efektyviai planuoti šeimą bei susilaukti vaikų tinkamu gyvenimo laikotarpiu. Šis tyrimas padės ir toms, kurios galimai svajoja apie antrą, trečią ir t. t. vaiką, tačiau atidėlioja pastojimo momentą.
Gerai išsivysčiusiose vakarų šalyse (o dabar ir mūsų šalyje) „atidėtos motinystės“ praktika jau seniai paplitusi tarp aktyviai dirbančių arba gyvenimo partnerio neturinčių moterų. Moterys taupo savo sveikus kiaušinėlius laikydamos juos kriobanke, kad galėtų pastoti ir pagimdyti vyresniame amžiuje, kai jos natūralus gebėjimas pastoti jau bus sumažėjęs. Be to, atidėta motinystė išsprendžia genetinių anomalijų, kurių rizika labai padidėja vėlai pagimdžius, problemą. Trumpai tariant, šiuolaikinė medicina leidžia šiek tiek pergudrauti gamtą.
Su kokiomis kliūtimis galima susidurti?
Tačiau, deja, gamtos neįmanoma pergudrauti vienu dalyku: kad ir kaip gerai atrodytumėte, organizme vis tiek vyksta oksidacijos procesai, nykimo procesai, vystosi lėtinės ligos, susijusios su amžiaus pokyčiais organizme. Tai ypač aktualu moterims, gyvenančioms didmiesčiuose ir patiriančioms nuolatinį antioksidacinį stresą.
Pagrindinė rizikos sritis: stuburo osteochondrozė. Retai pasitaiko, kad sulaukus 40-ies metų būtų visiškai sveika nugara. Antroje vietoje – kraujospūdžio problemos. Trečia – skydliaukės funkcijos sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl paplitęs įsitikinimas, kad vėlyvas gimdymas visiškai atjaunina organizmą ir sukelia regeneracijos ir atsinaujinimo procesą, iš esmės yra neteisingas.
Taip pat verta atsižvelgti į besiformuojantį kūdikio organizmą, kuris pasiims visus jam reikalingus išteklius. Jei motina dėl kokių nors priežasčių dėl savo amžiaus šių išteklių neturi, kūdikis vystysis vėluodamas. Visų pirma tai susiję su hormonų veiklos sutrikimais.
- Vėlyvas nėštumas gali negailestingai atskleisti visas tas silpnybes ir paslėptas ligas, kurios susikaupė su amžiumi ir apie kurias net negalėjote įtarti.
Svarbu suvokti, kad jei moteris pastoja po 40 metų, ideali situacija yra sąmoningas ir planuotas nėštumas. Net ir planavimo etape patartina atlikti bendrąją profilaktinę apžiūrą su išsamia kardiologo, oftalmologo, vertebrologo, endokrinologo, flebologo ir ginekologo apžiūra. Nugaros, kraujospūdžio, cukraus ir hormonų kiekio kraujyje problemos turėtų būti diagnozuotos dar prieš pastojant. Pasikliauti atsitiktinumu šiuo atveju nederėtų.
Kodėl anksčiau viskas buvo kitaip?
Įdomus dalykas: anksčiau moterys pagimdydavo 8-10 vaikų ir gana greitai pasveikdavo. Dabar tai atrodo neįmanoma. Priežastis ta, kad moters organizmas iš tiesų pritaikytas daugybiniams gimdymams. Po gimdymo ir žindymo laikotarpiu moters organizmas negamina kiaušinėlių, o tai reiškia, kad ji kurį laiką yra fiziologinės amenorėjos, kiaušidžių ramybės ir poilsio laikotarpyje. Pasibaigus žindymui, moteris vėl pastoja. Taigi, anksčiau moterų organizmai per visą reprodukcinį laikotarpį pagamindavo numatytą kiaušinėlių skaičių. Dabar kiaušinėlius gaminame kiekvieną mėnesį, be pertraukos, daugelį metų. Taigi, mūsų kiaušidžių rezervas, taip pat ir reprodukcinė sveikata, išsekinama greičiau.
Apie ką dar svarbu pagalvoti?
Be kūdikio išnešiojimo ir gimdymo, taip pat svarbu iš anksto pagalvoti apie pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Vyresnėms nei 40 metų moterims šis laikotarpis gali būti pats sudėtingiausias ir reikalaujantis daugiausiai pastangų.
Ne paslaptis, kad pirmieji motinystės metai daro pražūtingą poveikį moters sveikatai, o su amžiumi atsigavimas tik lėtėja. Nuolatinis svorio nešiojimas, bemiegės naktys, stresas – po 20-30 metų yra visiškai kitaip nei po 40-45 metų. Vyresnė nei 40 metų moteris, norinti išlikti linksma ir kupina energijos, o svarbiausia – pozityvi motina savo vaikams, turi pakankamai ilgai miegoti, subalansuotai maitintis ir rūpintis savo nugara. Dėl to gali tekti persvarstyti tai, prie ko buvome įpratę per pirmuosius nėštumus: turėtumėte rūpintis savimi, aktyviai naudotis išorės pagalba (galbūt nuolatinėmis auklėmis), išmokti derinti savo sveikatą su kūdikio padiktuotais prioritetais.
Jei tai nebus apgalvota iš anksto, vėlyvosios motinystės lūkesčiai gali ne tik nepasiteisinti, bet ir sukelti lėtinių sveikatos problemų, ir dėl to vėliau nepakankamai dėmesio skirsite savo kūdikiui. Viskas turėtų būti malonu ir į naudą sveikatai. Todėl jei galvojame apie vėlyvą gimdymą, pirmiausia apskaičiuokime savo jėgas ir išteklius.
Atskira tema gali būti gimdymas po 45 metų, t. y. kai prasideda menopauzė. Čia bendrus patarimus duoti sudėtinga, nes kiekvienas toks nėštumas yra individualus ir turėtų būti stebimas endokrinologo.
Trumpas gidas: ką reikėtų žinoti apie vėlyvąjį nėštumą ir gimdymą po 40 metų
- Svarbus ne moters amžius, o reprodukcinė sveikata, kurią gali įvertinti ginekologas. Šiuolaikinės technologijos leidžia išsaugoti sveikus ir kokybiškus kiaušinėlius galimam vėlyvajam nėštumui.
- Su amžiumi kaupiasi lėtinės ligos, kurios gali neigiamai paveikti nėštumą. Prieš pastojant būtina stabilizuoti problemines organizmo sistemas. Nėštumą turėtų atidžiai stebėti endokrinologas.
- Neužmirškite nėštumo tyrimų. Taip pat apsvarstykite galimybę atlikti neinvazinį testą (tiriama vaisiaus DNR, išskirta iš motinos kraujo, nustatant penkis dažniausiai pasitaikančius genetinius sindromus, įskaitant Dauno sindromą).
- Vėlyvo gimdymo atveju aktualiausias laikotarpis yra pirmieji kūdikio gyvenimo metai. Būtina suplanuoti atsistatymo procedūras, dienos ritmą, išorinę pagalbą ir sąžiningai apskaičiuoti savo jėgas. Tai susiję ir su būsimu kūdikio gyvenimu.
- Nėštumo metu svarbu pasirūpinti, kad turėtumėte galimybę kuo daugiau mankštintis. Idealiu atveju reikėtų kuriam laikui ištrūkti iš miesto ir pagyventi gamtoje.
- Psichologo konsultacijos padės jums įsigilinti į savo rūpesčius ir suprasti savo vidinius troškimus. Kartais noras susilaukti kūdikio po 40-ies yra visiškai kitokių troškimų išraiška – ta pati senėjimo baimė.
- Svarbiausias aspektas yra teigiamas požiūris plius subalansuota dėmesinga pozicija savo sveikatos atžvilgiu.
