Ar šuniui pakanka vieno ar dviejų pasivaikščiojimų per dieną? Dauguma savininkų nesuvokia, kaip vedžiojimo grafikas veikia gyvūno fizinę ir psichinę sveikatą. Kiek reikia vedžioti šunį, kad jis būtų sveikas ir linksmas?
Kam šuniui reikalingas pasivaikščiojimas?
Sakydami, kad šuo atliktų visus savo reikalus (t. y., pasituštintų), būsite teisūs. Tačiau tai tik vienas svarbus faktorius iš viso kitų sąrašo:
- Fiziniam aktyvumui (raumenų tonuso, svorio, širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos palaikymui)
- Protinei stimuliacijai (kvapų, garsų, naujos aplinkos tyrinėjimui)
- Socializacijai (bendravimui su kitais gyvūnais ir žmonėmis)
- Streso ir nuobodulio mažinimui
- Destruktyvaus elgesio prevencijai (pernelyg didelis lojimas, per aktyvūs žaidimai patalpose, daiktų ir baldų graužimas)
- Ryšio tarp savininko ir šuns stiprinimui
Kiek kartų per dieną vedžioti šunį
Dauguma veterinarų rekomenduoja: mažiausiai du kartus per dieną po 20–60 minučių, tačiau idealu – tris ar keturis pasivaikščiojimus.
Tai susiję ne tik su fiziologiniais poreikiais, bet ir su socializacija, nerimo mažinimu bei nutukimo prevencija.
Suaugusiam vidutinio dydžio šuniui (labradorui, spanieliui, vokiečių aviganiui):
- Ryte (15–30 minučių)
- Dieną arba vakare (40–60 minučių aktyvaus judėjimo)
- Vėlų vakarą (trumpas pasivaikščiojimas prieš miegą)
Šuniukų ir senų šunų grafikas keičiasi:
- Šuniukams iki 6 mėnesių – 4–6 pasivaikščiojimai per dieną
- Vyresniems šunims – mažesnis krūvis, bet reguliarumas išlieka.
Pasivaikščiojimas šuniui reikalingas ne tik tualetui (nuotrauka: Getty Images)
Dažnos klaidos vedžiojant
- Vienas pasivaikščiojimas per dieną – nepakankamas sveikam šuniui
- Nuobodūs, nesikeičiantys maršrutai – mažina stimuliaciją ir sukelia stresą
- Nuolatinis skubėjimas – neduoda šuniui laiko uosliai veiklai
- Reguliarumo trūkumas – geriau du kartus po 30 minučių, nei vieną kartą 1–2 valandas (nuoseklumas suteikia šuniui stabilumo jausmą ir patenkina visus poreikius)
Kaip vedžioti teisingai?
- Mažiausiai 2 pilnaverčiai pasivaikščiojimai kasdien
- Keiskite maršrutus ir ritmą
- Leiskite gyvūnui pauostyti viską, ko jis nori – tai tarsi socialiniai tinklai šunims
- Venkite tik asfaltuotų maršrutų – reikalinga ir žemė, ir žolė
- Kokybė svarbesnė už laiką – pasivaikščiojimas turi būti interaktyvus (tyrinėti, uostyti, žaisti, bėgioti)
Kam reikia daugiau pasivaikščiojimų?
Veterinarai pabrėžia: ne visoms veislėms vienodai reikia aktyvumo. Orientuokitės ne tik į šuns dydį, bet ir į jo temperamentą bei fiziologinius poreikius.
Didelis pasivaikščiojimų poreikis (3–4 kartus per dieną, aktyvūs pasivaikščiojimai):
- Aviganiai (vokiečių, belgų, malinua)
- Borderkolis
- Haski ir malamutai
- Dalmatinai
- Džeko Raselo terjerai
- Veimaraneris
Šios veislės buvo veistos darbui ar bėgiojimui, todėl joms gyvybiškai būtinas reguliarus intensyvus aktyvumas.
Vidutinis poreikis (2–3 pasivaikščiojimai, vidutinis aktyvumas):
- Labradorai ir retriveriai
- Kokerspanieliai
- Bigliai
- Ši cu
- Korgiai
Šie šunys gerai prisitaiko prie gyvenimo mieste, tačiau jiems reikia struktūruotų pasivaikščiojimų su žaidimų ir uostymo elementais.
Minimalus poreikis (2 trumpi pasivaikščiojimai per dieną):
- Čihuahua
- Pekinai
- Jorkšyro terjerai
- Mopsai
- Buldogai (prancūzų, anglų)
Šios veislės yra mažiau ištvermingos fiziškai, dažnai turi kvėpavimo ar sąnarių problemų. Joms svarbus pasivaikščiojimų dažnumas, o ne trukmė.
Jei šuo turi sveikatos problemų, reikalingi apribojimai (pvz., pagal laiką ir intensyvumą) – tai reikėtų suderinti su veterinaru.
Tačiau atminkite, kad net jei turite namų veislės šunį ar šunį, kuris nėra labai sveikas, nepraleiskite pasivaikščiojimų.
Šuo, kuris kelias dienas nemato gatvės, turi didesnę nerimo, nutukimo ir širdies problemų riziką. Geriau vedžioti du kartus per dieną po 30 minučių, nei vieną kartą ir nereguliariai.
O jei vedžiojama mažai?
Dažniausia savininkų klaida – nepakankamas reguliarių ir turiningų pasivaikščiojimų svarbos įvertinimas.
Nepakankamas vedžiojimas – tai ne tik fiziologinio poreikio nepatenkinimas, tai rimtas apribojimas šuniui, galintis sukelti stresą, nerimą ir elgesio problemų, kurias vėliau tenka taisyti su kinologu.
„Kiekvienas šuo yra individualus, ir universalios formulės nėra. Auksinė taisyklė – stebėkite savo augintinį, jo energiją, elgesį namuose po pasivaikščiojimo.
Ir nedvejokite paklausti savo veterinaro apie optimalų grafiką būtent jūsų šuniui, atsižvelgdami į jo duomenis“, – aiškina Amerikos veislynų klubo (AKC) vyriausiasis veterinarijos gydytojas dr. Jerry Klein.
Kaip suprasti, kada šunį reikia vedžioti?
Stebėkite gyvūną ir išmokite jo klausytis. Pagrindiniai noro išeiti į lauką požymiai:
- Nerimas
- Destruktyvus elgesys
- Pernelyg didelis lojimas
- Letargas (judėjimo ir įspūdžių trūkumo požymis)
- Šuo dažnai eina prie laukinių durų
- Sėdi prie pavadėlio arba prie pakabos koridoriuje
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
Sveiki, esu Kamilė, Hitas.lt straipsnių autorė. Aistra maisto gamybai, namų jaukumui ir asmeninei gerovei mane įkvepia dalintis atradimais – receptais ir patarimais apie meilę sau – su jumis, mieli skaitytojai.