Ar Žemės pražūtis – tik fantastikos elementas, ar realus pavojus, su kuriuo susidursime artimiausiais šimtmečiais? Pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau girdime perspėjimus apie galimus ekologinius kataklizmus, išteklių išsekimą ar net žmonijos išnykimą. Tačiau kai apie tai prabyla vienas iškiliausių šiuolaikinių mokslininkų – profesorius Stivenas Hawkingas – pasaulio bendruomenė suklūsta. Leidinio farmingdale-observer.com teigimu, Hawkingo perspėjimai apie žmonijos ateitį sulaukė netgi patvirtinimo iš NASA.
Hawkingo prognozė – iki 2600 metų Žemė taps milžinišku ugnies kamuoliu
2017-aisiais, technologijų forume „Tencent WE“, vykusiame Pekine, Stivenas Hawkingas pareiškė, kad maždaug iki 2600 metų Žemė gali tapti nebegyvenama. Jo teigimu, nekontroliuojamai auganti žmonių populiacija bei itin spartus gamtinių resursų eikvojimas pavers mūsų planetą milžinišku ugnies kamuoliu.
„Iki 2600 metų žmonės stovės petys petin visame pasaulyje, o Žemė taps milžinišku ugnies kamuoliu. Jei nesukursime plano, kaip palikti šią planetą, rizikuojame išnykti“, – teigė mokslininkas savo prezentacijoje.
Jo prognozės nebuvo grįstos spekuliacijomis – Hawkingas pabrėžė, kad tokį scenarijų rodo ir fizikos dėsniai, ir jau dabar matomos socialinės bei ekologinės tendencijos.
NASA: ištekliai senka greičiau nei manyta
Nors JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) nepateikė konkrečios datos pabaigos scenarijui, organizacija pripažįsta Hawkingo perskaičiavimų ir nuogąstavimų pagrįstumą.
NASA pažymi, kad jei žmonės ir toliau gyvens tokiu pačiu vartojimo tempu, neišvengiamai susidursime su globalaus masto ekologiniu ir socialiniu krizes tašku. Beatodairiškas resursų švaistymas, klimato kaitos poveikis bei geopolitinės įtampos ilgainiui gali priartinti žmonijos likimą greičiau nei tikėjomės.
Keliauti į kosmosą – vienintelė išeitis?
Hawkingas buvo vienas iš tų mokslininkų, kurie tikėjo, kad ilgalaikis žmonijos išlikimas yra įmanomas tik tampant daugiaplanetine civilizacija – tai reiškia, kad žmonės turėtų kolonizuoti kitas planetas ar net žvaigždžių sistemas.
2016 metais jis aktyviai palaikė projektą „Breakthrough Starshot“ – ambicingą iniciatyvą, kuria siekiama į netolimas žvaigždžių sistemas paleisti tūkstančius mažų zondų. Tai galėtų padėti atrasti gyvybei tinkamas planetas ir sukurti galimybę žmonijai išplisti už Saulės sistemos ribų.
Pasak Hawkingo, tokios iniciatyvos gali tapti savotišku „gyvybės draudimu“ – apsauga nuo nelaimių Žemėje, ar tai būtų ekologinis kolapsas, ar staigus asteroido smūgis.
Kas mūsų laukia tolimiausioje ateityje?
Be artimiausių kelių šimtmečių grėsmių, mokslininkai žvelgia ir toliau į ateitį. Neseniai atliktas superkompiuterio modeliavimas parodė, kad po maždaug 250 milijonų metų visi Žemės žemynai vėl susijungs į vieną masyvą, vadinamą „Pangea Ultima“.
Tai įvyks netoli pusiaujo, kur, tikėtina, vyraus ypač aukšta temperatūra, didelis drėgnumas ir stipri vulkaninė veikla. Tokios sąlygos pavers didžiąją planetos dalį nebetinkamą žinduolių, įskaitant žmones, gyvenimui.
Nuotrauka: @Canva, @shutterstock.
Mane labiausiai domina pasaulis ir visi jame vykstantys įvykiai. Savo straipsniais stengiuosi kiek įmanoma daugiau informuoti visuomenę ir supažindinti skaitytojus su įvairiais šios žemės kampeliais. Mėgstu keliauti, tad mano, kaip redaktorės skiltyje rasite įvairių šalių naujienų.