Prakaitavimas – natūrali organizmo funkcija, padedanti reguliuoti kūno temperatūrą. Karštu oru, sportuojant ar patiriant stresą, mūsų kūnas prakaituoja, kad atsivėsintų. Tačiau dažnai prakaitas tampa nemaloniu reiškiniu dėl kvapo, kuris atsiranda ne nuo paties skysčio, o dėl bakterijų veiklos, kai prakaitas liečiasi su oda.
Prakaitas: liaukų tipai ir jų funkcijos
Mūsų kūne veikia dvi pagrindinės prakaito liaukų rūšys – ekrinės ir apokrinės. Ekrinės liaukos yra išsidėsčiusios visame kūne ir aktyviai dalyvauja termoreguliacijoje – jų prakaitas yra beveik bekvapis. Tuo tarpu apokrinės liaukos veikia labiau stresinių situacijų metu, jos randamos pažastyse, kirkšnyse ir aplink lytinius organus. Būtent jų išskiriamas prakaitas, turintis baltymų ir steroidų, reaguodamas su bakterijomis ant odos, pradeda skleisti stiprų kvapą.
Kodėl prakaitas pradeda smirdėti?
Pats prakaitas kvapo neturi. Kvapas atsiranda tada, kai jis sąveikauja su odos bakterijomis – ypač Corynebacterium ir Staphylococcus, kurios prakaito medžiagas suskaido į lakias riebalų rūgštis. Šios rūgštys skleidžia aitrų, nemalonų kvapą, kurį pažįstame kaip „prakaito smarvę“. Todėl vien nuvalyti prakaitą neužtenka – svarbu sumažinti ir bakterijų skaičių, ir prakaito maistingumą.
Ką daryti, kad kvapas būtų silpnesnis?
- Prauskitės kasdien, o po dušo kruopščiai nusišluostykite – ypač pažastis, kirkšnis, tarpupirščius.
- Naudokite antibakterinį muilą, jei įprasta higiena nepadeda. Tačiau nepersistenkite – per dažnas naudojimas gali sutrikdyti natūralų odos mikrobiomą.
- Rinkitės tinkamą priemonę – antiperspirantą arba dezodorantą. Antiperspirantai mažina prakaitavimą, o dezodorantai maskuoja kvapą. Geriausias laikas tepti antiperspirantą – vakare prieš miegą.
- Dėvėkite natūralių audinių drabužius, pavyzdžiui, iš medvilnės. Sintetiniai audiniai linkę kaupti bakterijas, ypač sporto aprangoje.
- Skuskite pažastis, nes plaukai sulaiko prakaitą ir sudaro bakterijoms palankią terpę.
- Ribokite aštrų maistą, alkoholį, česnaką, svogūnus – jie gali stiprinti prakaito kvapą.
- Gerkite daug vandens, kad atstatytumėte skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei prakaitavimo kvapas itin stiprus, nuolatinis, o priemonės nepadeda, gali būti, kad problema slypi giliau – hormonų, kepenų ar inkstų veikloje, netgi retose genetinėse ligose, tokiose kaip trimetilaminurija. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju.
Prisiminkite: pats prakaitas nėra kvapo šaltinis – problemą sukelia bakterijos. Tad pasirūpinus tinkama higiena ir gyvenimo būdu, nemalonus kvapas gali tapti praeitimi.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
