Kai netenkame artimo žmogaus, pasaulis tarytum sugriūva. Sielvartas gali būti toks stiprus, kad įprasta kasdienybė tampa nebeatpažįstama. Tuo laikotarpiu Po artimojo mirties daugelis žmonių patiria sunkiai paaiškinamus reiškinius – itin tikroviškus sapnus, staiga atsirandančius kvapus ar net jausmą, kad kažkas yra šalia. Daug kas šiuos pojūčius vadina „ženklais iš anapus“.
Šis straipsnis nesiekia įrodyti gyvenimo po mirties egzistavimo – tai apie tikrus žmonių išgyvenimus ir psichologinius paaiškinimus, kurie padeda suprasti, kodėl tai vyksta.
Sapnai, kurie nuramina
Gedulo metu daugelis patiria vadinamuosius „susitikimo sapnus“, kuriuose mirusieji atrodo gyvi, kalba, apkabina, ramina. Po tokių sapnų žmonės dažnai jaučia palengvėjimą ir šilumą. Psichologai tai aiškina kaip natūralią gedėjimo proceso dalį – sapnai padeda atsisveikinti ir priimti netektį, ypač jei to nepavyko padaryti realybėje.
Po artimojo mirties staiga atsirandantys kvapai
Kartais gedintys žmonės netikėtai užuodžia pažįstamą kvapą – mirusiojo mėgstamų kvepalų, cigarų ar vaikystės pyrago aromatą. Nors nieko aplink nesikeičia, kvapas jaučiamas aiškiai. Neuromokslas tai aiškina kvapų ir emocijų ryšiu – kvapo atmintis labai stipri ir gali suaktyvėti net be išorinio stimulo.
„Sutapimai“ su elektra ir technika po artimojo mirties
Ne vienas pasakoja apie lemputes, kurios mirksi būtent tam tikru momentu, netikėtai įsijungusias dainas ar „pakibusius“ telefonus. Vieniems tai tik technikos sutrikimai, kiti tai laiko ženklais. Sielvarto metu mūsų sąmonė nuolat ieško prasmės, todėl net paprasti sutapimai įgauna gilesnę reikšmę.
Gyvūnai kaip simboliniai pasiuntiniai
Po artimojo mirties žmonės dažnai pastebi neįprastai elgiančius paukščius, šalia nutūpiančias drugelius ar net augintinių reakcijas. Daugelyje kultūrų tokie gyvūnai laikomi sielų nešėjais. Psichologijoje tai siejama su simboliniu mąstymu – taip protas kuria naują prasmę pažįstamai aplinkai.
Pasikartojantys skaičiai ir datos
Kai kurie pastebi vis matomus tuos pačius skaičius – mirusiojo gimtadienio datą ar mirties metą čekiuose, laikrodyje, automobilių numeriuose. Tai vadinama patvirtinimo šališkumu – smegenys labiau pastebi tai, kas mums svarbu.
Ramybės pojūtis, tarsi kažkas būtų šalia
Kartais, ypač naktį ar vienumoje, žmonės jaučia tarsi kažkas būtų netoliese. Ne baimė, o švelni, raminanti energija. Psichologai tai vadina „tęstinio ryšio pojūčiu“ – vidiniu bendravimu su mylimojo įvaizdžiu, kuris padeda įveikti netektį.
Tikėti šiais reiškiniais ar ne – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau jeigu kas nors suteikia šilumos ar ramybės, tai reiškia, kad atmintis ir meilė vis dar gyva. Ryšys su mirusiaisiais niekur nedingsta – jis tiesiog keičia formą.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
