Aktyvus gyvenimo būdas daugeliui siejasi su pasivaikščiojimais gryname ore, tačiau vis daugiau ekspertų pažymi, kad važinėjimasis dviračiu yra gerokai efektyvesnis būdas palaikyti sveikatą ir ištvermę. Šis paprastas, visiems prieinamas pratimas ne tik taupo energiją, bet ir padeda kūnui dirbti optimaliai.
Kodėl važinėjimasis dviračiu toks efektyvus?
Iš pirmo žvilgsnio dviratis – labai paprastas įrenginys: dviem ratais riedantis mechanizmas su pedalais ir pavaromis. Tačiau tai – inžinerinis šedevras, puikiai pritaikytas žmogaus anatomijai ir fizikai.
Vaikščiojant ar bėgant, kiekvienas žingsnis reikalauja, kad kojų raumenys pakeltų kūną į priekį per didelę amplitudę, o tai pareikalauja daug energijos. Prie kiekvieno žingsnio pridedama mikro-susidūrimo su žeme jėga – tai ne tik nuovargio priežastis, bet ir energijos švaistymas. Ją galima išgirsti kaip batų trankymą, o pajausti – kaip smūgį į sąnarius.
Tuo tarpu važinėjimasis dviračiu leidžia kojoms judėti mažesniu, apskritu judesiu. Tai efektyviau, nes kiekvienas pedalų paspaudimas tiesiogiai paverčiamas į judėjimą pirmyn, be smūgio į žemę. Ratai rieda sklandžiai, o raumenys dirba taupiai.
Kaip dviratis išnaudoja raumenų galimybes
Žmogaus raumenys yra efektyviausi, kai dirba optimaliu greičiu. Kuo greičiau jie susitraukia, tuo mažiau jėgos generuoja ir tuo daugiau energijos naudoja. Todėl sprintas yra daug sunkesnis nei ramus bėgimas.
Štai kur pasitarnauja pavaros – važinėjimasis dviračiu leidžia reguliuoti apkrovą. Didėjant greičiui, perjungus į aukštesnę pavarą, raumenys vis dar dirba lėtai, bet galingai – tai leidžia taupyti energiją ir išlaikyti ilgesnį krūvį.
Tai tarsi turėti asmeninį pagalbininką, kuris nuolat optimizuoja tavo darbo sąnaudas.
Kada vaikščiojimas vis dar pranašesnis?
Nepaisant daugybės privalumų, važinėjimasis dviračiu ne visada yra geriausias pasirinkimas. Ypač stačiuose šlaituose, kurių nuolydis viršija 15 %, kojoms tampa sunku išvystyti pakankamą jėgą vien per pedalų sukimą. Tokiu atveju paprastas kopimas ar ėjimas tampa efektyvesnis, nes leidžia tiesiogiai išnaudoti kojų jėgą.
Be to, pasivaikščiojimai turi ir emocinį bei socialinį aspektą – jie lengviau įtraukiami į kasdienę rutiną, nereikalauja papildomos įrangos ar kelio infrastruktūros.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
