Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama, ar pusryčių praleidimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai ir mūsų pažintinėms funkcijoms. Naujausia analizė rodo, kad sveikiems suaugusiesiems šis įprotis gali būti mažiau pavojingas, nei manyta anksčiau. Tyrėjų iš Oklando universiteto atlikta daugiau nei 70 tyrimų apžvalga atskleidė, kad pusryčių praleidimas ar trumpalaikis badavimas neturi reikšmingo poveikio smegenų veiklai.
Pusryčių praleidimas nedaro reikšmingos įtakos pažintinėms funkcijoms
Mokslininkų publikuota metaanalizė prestižiniame žurnale „Psychological Bulletin“ parodė, kad iki 24 valandų trunkantis maisto atsisakymas, įskaitant pusryčių praleidimą, sveikiems suaugusiesiems nesukelia reikšmingo dėmesio, atminties ar mąstymo greičio suprastėjimo. Tai reiškia, kad trumpalaikis energijos trūkumas iš maisto neužkerta kelio smegenims efektyviai dirbti.
Organizmas geba prisitaikyti prie trumpalaikio badavimo
Tyrėjai stebėjo daugiau nei 3 000 dalyvių, kurie nevalgė nuo 8 iki 24 valandų, ir lygino jų rezultatus su tais, kurie maitinasi įprastai. Reikšmingų skirtumų nenustatyta. Mokslininkai aiškina, kad žmogaus organizmas greitai prisitaiko ir pereina prie vidinių energijos rezervų panaudojimo. Vienas pagrindinių šaltinių – ketoniniai kūnai, susidarantys skaidant riebalus. Tai padeda smegenims palaikyti stabilų energijos lygį net ir nevalgant.
Kam šie rezultatai netinka?
Nors išvados ramina sveikus suaugusiuosius, jos netaikomos visoms grupėms. Vaikų ir paauglių smegenys yra kur kas jautresnės gliukozės pokyčiams, todėl jiems pusryčių praleidimas gali sukelti energijos ir dėmesio svyravimų. Taip pat išvados netinka žmonėms, sergantiems diabetu, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms. Šioms grupėms reguliarus maitinimasis yra būtinas gerai savijautai.
Pusryčių praleidimas – asmeninio pasirinkimo dalykas
Apibendrinant galima teigti, kad sveikiems suaugusiesiems pusryčių praleidimas nėra grėsmė smegenų veiklai. Sprendimas valgyti ar nevalgyti pusryčių gali būti grindžiamas individualiais įpročiais, komfortu ir gyvenimo būdu, o ne baime dėl sumažėjusios koncentracijos ar prastesnės atminties.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
