Drėbančios rankos po puodelio kavos – patirtis, kurią pažįsta daugelis. Vieni tai priima kaip nekaltą kofeino pertekliaus pasekmę, kitiems toks simptomas kelia rimtą nerimą: ar tai gali būti pirmasis rimtos neurologinės ligos, pavyzdžiui, Parkinsono, požymis?
Medicinoje drėbėjimas laikomas svarbiu signalu, nes jis gali būti tiek visiškai fiziologinis, tiek susijęs su ligomis. Suprasti, kada drebulys yra normalus ir laikinas, o kada būtina kreiptis į gydytoją, padeda tiek žinios apie kofeino poveikį nervų sistemai, tiek supratimas apie skirtingas drėbėjimo formas.
Kodėl kava sukelia rankų drebėjimą?
Kofeinas veikia stimuliuojančiai, blokuodamas adenozino – neuromediatoriaus, atsakingo už nuovargio pojūtį – receptorius. Dėl to suaktyvėja simpatinė nervų sistema, padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, o raumenys tampa „pasiruošę veiksmui“.
Daliai žmonių tai sustiprina fiziologinį drebėjimą – labai smulkius, normalius raumenų virpesius, kuriuos turi kiekvienas, tik paprastai jų nepastebime.
Fiziologinis drebėjimas gali sustiprėti, kai:
- esame išgėrę kavos ar energinių gėrimų,
- jaučiame stresą arba nerimą,
- miegame per mažai arba prastai,
- esame pavargę po fizinio krūvio,
- kraujyje sumažėja gliukozės (cukraus) kiekis.
Toks drebėjimas yra normalus ir dažniausiai praeina savaime per keliasdešimt minučių, kai susilpnėja kofeino poveikis arba organizmas atsistato po streso ar nuovargio.
Kada rankų drebėjimas nesusijęs su kofeinu? Esminis požymis
Neurologai pabrėžia vieną ypač svarbų požymį, kuris padeda atskirti fiziologinį drebulį nuo to, kuris gali būti susijęs su liga. Tai – momentas, kada drebėjimas pasireiškia.
Fiziologinis drebėjimas po kofeino pasireiškia judant rankomis – kai keliame puodelį, rašome, atliekame smulkius judesius, ir dažniausiai apima abi rankas. Šis drebėjimas pamažu išnyksta, kai kofeino poveikis sumažėja arba nusiraminame, pailsime.
Įtartinas, ligai būdingas drebėjimas (ypač Parkinsono) paprastai pasireiškia ramybės metu, kai rankos guli be judesio, ir dažniau būna vienpusis – labiau matomas tik vienoje rankoje. Toks drebėjimas nepraeina pailsėjus ir nieko negeriant – laikui bėgant jis gali net stiprėti.
Būtent ramybės drebėjimas laikomas pagrindiniu įspėjamuoju signalu. Specialistai ragina: jei drebėjimas yra aiškiai matomas ir pasireiškia tada, kai rankos atpalaiduotos, verta kreiptis į neurologą ir išsitirti.
Drebėjimas savaiminis – dažnas, bet painiojamas su Parkinsono liga
Yra dar viena dažna drebėjimo forma – savaiminis drebėjimas (angl. essential tremor, ET). Tai vienas dažniausių neurologinių sutrikimų, galintis paveikti net kelis procentus gyventojų.
Skirtingai nei sergant Parkinsono liga, savaiminis drebėjimas pasireiškia atliekant judesius, o ne ramybės metu. Jis gali stiprėti patiriant stresą, nuovargį ar išgėrus kavos. Dažnai pastebimas, kai žmogus bando tiksliai kažką paimti, įpilti, rašyti, laikyti rankas ištiestas.
Nors savaiminis drebėjimas paprastai nėra pavojingas sveikatai, jis gali ženkliai apsunkinti kasdienius darbus – nuo valgymo iki rašymo ar smulkių darbų. Tokiais atvejais skiriami vaistai, mažinantys drebėjimą, o esant sunkesnėms formoms – taikomos pažangios gydymo priemonės, pavyzdžiui, gilioji smegenų stimuliacija.
Ar kavos gėrimas saugo nuo Parkinsono ligos? Ką rodo tyrimai
Paradoksalu, bet nors kava gali sukelti ar sustiprinti drebėjimą, daugybė epidemiologinių tyrimų rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali būti susijęs su mažesne Parkinsono ligos rizika.
Mokslininkai tai aiškina kofeino poveikiu dopamino sistemai smegenyse. Parkinsono liga yra susijusi su dopaminą gaminančių neuronų degeneracija, o kofeinas, veikdamas adenozino receptorius, gali pagerinti dopamino perdavimą ir iš dalies sulėtinti neurodegeneraciją.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kavą geriantiems žmonėms Parkinsono liga negresia, ar kad drebėjimas, atsiradęs kavos mėgėjui, būtinai yra susijęs su šia liga. Ryšys statistinis – tai vienas iš riziką veikiančių veiksnių, bet ne apsauginis „skydas“.
Apžvalginėje publikacijoje žurnale „Nutrition Research Reviews“ nurodoma, kad kavos vartojimas siejamas su mažesne Parkinsono ligos rizika, o kofeinas laikomas galimu apsauginiu veiksniu. Manoma, kad reikšmingas yra adenozino receptorių blokavimas dopamino gausiuose smegenų regionuose – tai gerina neuromediatorių perdavimą ir gali lėtinti neuronų žūtį.
Kito didelio tyrimo, apėmusio daugiau nei 200 tūkst. dalyvių, duomenimis, žmonės, kasdien išgeriantys bent 3 puodelius nesaldintos, kofeino turinčios kavos, turėjo apie 25–29 proc. mažesnę demencijos ir apie 29 proc. mažesnę Parkinsono ligos išsivystymo riziką, palyginti su visai kavos nevartojančiais asmenimis.
Rankų drebėjimas – kada kreiptis į neurologą?
Į specialistą reikėtų kreiptis, jei drebėjimas pastebimas ramybės metu ir aiškiai labiau pasireiškia tik vienoje kūno pusėje (dažniausiai vienoje rankoje). Drebėjimo stiprėjimas laikui bėgant taip pat yra aiški priežastis pasitarti su gydytoju. Pravartu kuriam laikui visiškai atsisakyti kofeino ir stebėti situaciją: jei drebėjimas nemažėja ar visai nedingsta, būtina kreiptis į neurologą.
Kiti simptomai, galintys rodyti ankstyvą Parkinsono ligos stadiją:
- judesių sulėtėjimas (bradikinezija),
- raumenų rigidiškumas (standumas),
- neryški, tylėjanti, „užsikertanti“ kalba,
- miego sutrikimai, neramus miegas,
- susilpnėjęs uoslės pojūtis,
- mikrografija – smulkesnė, suspausta rašysena,
- pablogėjusi pusiausvyra, dažnesnis griuvimas, pakitusi eisena.
Šie požymiai nebūtinai reiškia Parkinsono ligą, tačiau jie yra aiškus signalas atlikti išsamesnius tyrimus ir neignoruoti simptomų.
Kaip sumažinti rankų drebėjimą? Svarbūs kasdieniai įpročiai
Jei rankų drebėjimas susijęs su per dideliu kofeino vartojimu, stresu, miego stoka ar mitybos klaidomis, esminį vaidmenį atlieka kasdienių įpročių koregavimas.
Pirmiausia verta mažinti per dieną išgeriamų kavos puodelių skaičių arba rinktis kavą su mažesniu kofeino kiekiu (pavyzdžiui, dalį pakeisti kava be kofeino). Taip sumažinamas staigus nervų sistemos sužadinimas ir drebėjimo epizodų tikimybė.
Labai svarbus ir reguliarus miegas – bent 7 valandos kokybiško miego per parą padeda nervų sistemai atsinaujinti, o lėtinis miego trūkumas pats savaime gali sustiprinti fiziologinį drebėjimą.
Naudingos ir įvairios atsipalaidavimo technikos. Diagragma (pilvine) kvėpavimu pagrįsti pratimai, sąmoningo dėmesio (mindfulness) praktikos, joga, lengvi tempimo pratimai mažina bendrą nervų sistemos įsitempimą ir simpatinės sistemos aktyvumą.
Drebėjimą dažnai sustiprina svyruojantis gliukozės kiekis kraujyje. Tai ypač svarbu sergantiems cukriniu diabetu, bet aktualu ir sveikiems žmonėms. Reguliarus, subalansuotas maitinimasis padeda palaikyti stabilią glikemiją ir išvengti drebėjimo, susijusio su „cukraus kritimu“.
Nemažiau svarbi ir nuolatinė fizinė veikla. Judėjimas gerina nervų sistemos veiklą, stiprina raumenis, reguliuoja jų tonusą ir koordinaciją, todėl gali sumažinti drebėjimus bei spazmus. Tinka ne tik intensyvus sportas – naudos duoda ir reguliarūs pasivaikščiojimai, plaukimas, važiavimas dviračiu ar mankšta namuose.
Dažnai šių paprastų pokyčių pakanka, kad fiziologinis rankų drebėjimas susilpnėtų arba visai išnyktų. Jei, nepaisant gyvenimo būdo korekcijų, drebėjimas išlieka, stiprėja ar ima trukdyti kasdieniams darbams, tai gali reikšti rimtesnę neurologinę problemą – tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su neurologu.
