Patalinės blakės dažnai siejamos su nešvara, tačiau realybėje jos aptinkamos ne tik senesniuose daugiabučiuose ar apleistuose būstuose, bet ir prabangiuose viešbučiuose, įvairiose transporto priemonėse – vilkikuose, traukiniuose, autobusuose ir kt.
Tarptautinių kenkėjų kontrolės organizacijų duomenimis, didžiausi šių vabzdžių židiniai fiksuojami populiariuose turistiniuose miestuose, tokiuose kaip Londonas, Sidnėjus, Berlynas, Paryžius, Venecija ir kt. Lietuva taip pat nėra išimtis.
Pasak bendrovės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės eksperto, biologo Liutauro Grigaliūno, blakių plitimą lemia globalios kelionės ir nuolatinis žmonių judėjimas, todėl žinoti, kaip atpažinti blakes ir kaip užkirsti joms kelią, šiandien svarbu kiekvienam.
„Blakės gali atsirasti tiek penkių žvaigždučių viešbutyje, tiek naujai pastatytame name. Užtenka vieno užkrėsto daikto ar lagamino, ir jos persikelia į naują vietą. Artėja aktyvesnis kelionių metas švenčių laikotarpiu. Keliauti, svečiuotis pas gimines ar draugus tikrai nereikia nustoti, tačiau būtina žinoti prevencinius būdus“, – pabrėžia ekspertas.
Kaip atpažinti blakes ir jų pėdsakus?
Blakės slepiasi arčiausiai žmogaus – lovos konstrukcijose (ypač mėgstama vieta – apatinė lovos dalis), čiužinio siūlėse, galvūgalyje. Todėl patikrinimą reikėtų pradėti būtent nuo šių vietų.
„Suaugusi blakė yra maždaug 4 mm ilgio, plokščia, ovalios formos, rudai raudonos spalvos – panaši į obuolio sėklą. Mažos rudai raudonos dėmės ant patalynės, čiužinio ar jo siūlių – tai kraujo žymės, atsirandančios, kai blakės sutraiškomos arba po įkandimų.
Tamsios, juodos, lyg flomasteriu taškeliais padarytos dėmelės ant lovos rėmo, čiužinio siūlių ar baldų – tai blakių išmatos. Jei pastebimas bent vienas iš šių požymių, tikėtina, kad patalpoje yra blakių“, – teigia ekspertas.
Įkandimai dažnai pastebimi tik po kelių valandų ar net dienų, nes vabzdžių seilėse yra anestetikų, kurie nuskausmina įkandimo vietą.
Nors blakės dažniausiai siejamos su lovomis, jos gali sėkmingai gyventi ir už grindjuosčių, už sieninių paveikslų, po kilimais, minkštuose balduose, paveikslų rėmuose ar net vilkikų kabinose.
Prevencija – geriausias ginklas
Atvykus į viešbutį ar kitą apgyvendinimo vietą, rekomenduojama:
- atidžiai patikrinti čiužinio siūles, galvūgalį ir lovos rėmą;
- pastebėjus įtartinus požymius (kraujuotas dėmes, tamsius taškelius, gyvus vabzdžius) – nedelsiant pranešti administracijai;
- nelaikyti lagaminų ant grindų, ypač po lova – geriau naudoti specialius bagažo stovus;
- grįžus namo visus drabužius išskalbti ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje arba išdžiovinti aukštoje temperatūroje;
- atidžiai apžiūrėti ir kruopščiai išsiurbti lagaminą, ypač siūles ir vidinius kampus.
Taip pat pravartu vengti naudotų čiužinių, minkštų baldų ir tekstilės įsigijimo neapžiūrėjus ir neįsitikinus jų švara – tai vienas dažniausių blakių plitimo kelių.
Ką daryti radus blakes namuose?
Patalinių blakių naikinimas – sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Suaugusios blakės gali badauti ir išgyventi be kraujo iki 12 mėnesių, o viena patelė per gyvenimą padeda iki 500 kiaušinėlių. Dėl to jų populiacija gali sparčiai plėstis, o atsparumas įvairioms priemonėms – didėti.
„Savarankiški bandymai naikinti blakes dažniausiai būna nesėkmingi – netinkamos priemonės tik paskleidžia vabzdžius po visus namus. Profesionalų naudojamos priemonės veikia efektyviau, tačiau ir jos dažniausiai reikalauja kelių etapų, nes kiaušinėliai paprastai nėra paveikiami skystų cheminių medžiagų. Dažniausiai reikia bent dviejų naikinimo procedūrų per 3–6 savaites. Be cheminių insekticidų gali būti taikomas ir karšto garo metodas, kuris laikomas ekologiškesne alternatyva“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Nors karšto garo metodas yra laikui imlesnis, jis turi ir svarbių privalumų: gyventojams nereikia palikti savo būsto, nereikia vėdinti patalpų, be to, karštis sunaikina ne tik suaugusias blakes, bet ir jų kiaušinėlius.
Problema – globali, sprendimai – mūsų rankose
Nors patalinės blakės dažniausiai nėra labai pavojingos sveikatai, jos gali būti potencialios kai kurių patogenų pernešėjos. Be to, jos kelia didelį diskomfortą, trikdo miegą, gali sukelti odos sudirgimus, alergines reakcijas, psichologinį stresą.
Svarbiausia – prevencija, atidumas kelionėse ir teisingi veiksmai pastebėjus pirmuosius požymius. Laikantis pagrįstų priemonių, blakių plitimą galima suvaldyti ir išsaugoti ramų miegą tiek namuose, tiek kelionių metu, taip prisidedant ir prie globalios šios problemos kontrolės.
