Daugelis žmonių, pajutę negalavimą ar staigiai pablogėjusią savijautą, tikisi, kad nuvykus į ligoninės priėmimo–skubios pagalbos skyrių pagalba bus suteikta nedelsiant ir nemokamai. Tačiau taip būna ne visada – ne visi simptomai laikomi skubiais, todėl tam tikrais atvejais už suteiktas paslaugas tenka mokėti.
Tokia tvarka nėra nei piktnaudžiavimas, nei baudimas. Ji aiškiai reglamentuota ir skirta tam, kad skubiausios pagalbos pirmiausia sulauktų tie pacientai, kurių gyvybei iš tiesų gresia pavojus.
Valstybinės ligonių kasos specialistai atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis žmonių į skubios pagalbos skyrių atvyksta dėl negalavimų, kuriuos turėtų įvertinti šeimos gydytojas arba budintis gydytojas poliklinikoje.
Tokių pacientų būklė paprastai nėra kritinė, todėl skubiosios pagalbos skyriuje teikiamos paslaugos jiems nėra nemokamos – žmogus nukreipiamas į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą arba gali rinktis mokamas paslaugas ligoninėje.
Kaip nustatoma, kokia pagalba jums priklauso?
Atvykus į priėmimo–skubios pagalbos skyrių ir priėjus prie registracijos, pacientas ne tik užregistruojamas – tuoj pat atliekamas vadinamasis rūšiavimas (triage).
Jį atlieka specialius kursus baigusi slaugytoja. Ji įvertina paciento gyvybinius rodiklius:
- kūno temperatūrą,
- arterinį kraujospūdį,
- pulsą,
- kvėpavimo dažnį,
- deguonies kiekį kraujyje.
Remiantis šiais duomenimis, nustatoma, kuriam skubumo lygiui priskiriamas pacientas. Pagalba skirstoma į keturias kategorijas – nuo gyvybei pavojingų būklių iki tokių, kurioms skubios pagalbos nereikia.
Jei tuo pačiu metu atvyksta keli žmonės, pirmiausia bus aptarnaujami pacientai, kuriems nustatytas 1 skubumo lygis, vėliau – 2, 3 ir 4 kategorijų pacientai.
Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos taisyklės aiškiai apibrėžia, kokiomis situacijomis skubioji pagalba yra būtina ir turi būti suteikta nedelsiant, o kada ji laikoma nebūtina ir pacientas gali būti nukreiptas į kitas gydymo įstaigas.
Kada už paslaugas teks susimokėti?
Jei gydytojas ar slaugytoja nustato, kad paciento būklė neatitinka skubiosios pagalbos kriterijų, teikiamos paslaugos yra mokamos.
Tokiu atveju žmogus dažniausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar budintį gydytoją, tačiau jei nusprendžia likti ir laukti priėmimo–skubios pagalbos skyriuje, jis turi raštu ar kitu būdu patvirtinti, kad sutinka gauti mokamas paslaugas.
Nemokama pagalba suteikiama tik tuomet, kai:
- situacija atitinka skubiosios pagalbos kriterijus (būklė iš tiesų skubi), arba
- pacientas turi skubų siuntimą į ligoninę.
Jei šie kriterijai neatitinka, net ir atvykus savo noru į priėmimo skyrių, už gydytojo konsultaciją, tyrimus ar procedūras gali tekti sumokėti.
Kiek gali kainuoti mokamos paslaugos?
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas paaiškina, kad mokamų paslaugų kaina priklauso nuo to, kokie tyrimai ir procedūros atliekami.
Apytiksliai:
- paprasčiausia gydytojo konsultacija gali kainuoti apie 20–25 eurus,
- jei prireikia echoskopijos, rentgeno, žaizdos sutvarkymo ar kitų intervencijų, suma gali išaugti iki kelių šimtų eurų,
- stacionarinis gydymas ir operacijos kainuoja dar daugiau – tai gali būti net keli tūkstančiai eurų, ypač jei pacientas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu arba nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje.
Kada ligoninė privalo priimti net neskubios pagalbos pacientą?
Jei poliklinika ar šeimos gydytojas tuo metu nedirba, pacientui suteikiama galimybė kreiptis į kitą gydymo įstaigą, kuri pavaduoja jo polikliniką vakarais, savaitgaliais ar švenčių dienomis.
Visų tokių įstaigų sąrašas skelbiamas ligonių kasų interneto svetainėje – čia galima sužinoti, kur kreiptis, kai šeimos gydytojas ar poliklinika nedirba. Tokiais atvejais pacientui mokėti nereikia, nes teikiamos paslaugos priskiriamos šeimos gydytojo pagalbai.
Ką daryti, jei manote, kad buvo pasielgta neteisingai?
Jei pacientui atrodo, kad už paslaugas buvo pareikalauta susimokėti be pagrindo, pirmiausia rekomenduojama raštu kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje jis lankėsi, administraciją. Skunde reikėtų aiškiai aprašyti situaciją ir pridėti turimus dokumentus (sąskaitas, išrašus, sutartis ir kt.).
Jei gydymo įstaigos atsakymas netenkina arba jis nesiunčiamas per nustatytą laiką, pacientas gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą, taip pat pateikdamas visus turimus dokumentus ir gydymo įstaigos atsakymą (jei jį gavo).
Teritorinė ligonių kasa įvertins situaciją ir, jei nustatys pažeidimų, gali įpareigoti gydymo įstaigą grąžinti nepagrįstai sumokėtas lėšas arba pakeisti savo praktiką ateityje.
