Ar tikrai didesnis greitis visada reiškia didesnes degalų sąnaudas, o gal egzistuoja tam tikra riba, kai degalų naudojimas ir važiavimo dinamika geriausiai dera tarpusavyje? Vairuotojai dėl to ginčijasi nuolat, ir net specialistai ne visada sutaria. Todėl verta aiškiai susidėlioti, ką iš tikrųjų lemia greitis.
Klausimas iš pirmo žvilgsnio paprastas: ar įmanoma važiuoti ir greitai, ir taupiai? Daugelis tikisi vieno stebuklingo atsakymo, tačiau realybė yra sudėtingesnė. Vis dėlto fizikos dėsniai čia kalba gana aiškiai, o jų taisyklės vienodos visiems.
Kartais juokaujama, kad mažiausiai degalų automobilis sunaudoja tada, kai stovi. Tai teisinga, bet praktinės naudos nedaug. Rimtai kalbėdami, ieškome tokio važiavimo režimo, kuris leistų kelionėje sutaupyti degalų be didelio komforto praradimo. Būtent čia atsiranda optimalus greitis ir tinkami važiavimo įpročiai.
Kada automobilis sunaudoja mažiausiai degalų?
Nuomonių yra daug – nuo teiginių, kad viską lemia pavarų dėžės tipas, iki tų, kurie degalų sąnaudas sieja su oficialiais greičio ribojimais keliuose. Kiti nurodo 90 ar 100 km/val. kaip taupiausią važiavimo zoną. Tačiau neretai pamirštama, kad degalų sąnaudas pirmiausia veikia oro pasipriešinimas.
Specialistai pabrėžia, kad efektyviausias greitis daugumai automobilių yra apie 75 km/val. Tuo momentu automobilis jau rieda stabiliai, o oro pasipriešinimas dar nėra tapęs pagrindiniu energijos „rijiku“. Dėl to ši riba laikoma praktišku kompromisu tarp važiavimo tempo ir ekonomijos.
Oro pasipriešinimo vaidmuo
Kuo didesnis greitis, tuo stipriau oras stabdo automobilį ir tuo daugiau galios reikia tam greičiui palaikyti. Didesnė galia reiškia ir didesnį kuro poreikį, net jei variklis yra modernus ir ekonomiškas. Dėl šios priežasties virš maždaug 75 km/val. degalų sąnaudos pradeda augti vis sparčiau.
Ši riba nėra tiksli matematinė siena, tačiau ji padeda suprasti bendrą tendenciją. Važiuojant šiek tiek lėčiau ar šiek tiek greičiau, skirtumai gali būti nedideli, bet ilgesnėse kelionėse jie susideda į apčiuopiamą sutaupytų ar papildomai sunaudotų litrų sumą. Todėl svarbu suprasti, kodėl taip vyksta, o ne tik įsiminti konkretų skaičių.
Važiavimo stilius ir pagreitėjimas
Vien greičio pasirinkimo nepakanka – degalų sąnaudas smarkiai veikia ir tai, kaip automobilis pradeda judėti ir kaip jį greitiname. Rekomenduojama pajudėti tolygiai ir greitėti ramiai: iki pasirinkto kelionės greičio patartina įsibėgėti per maždaug 20–30 sekundžių. Staigus akseleratoriaus spustelėjimas beveik visada kainuoja brangiau.
Taip pat verta išmokti švelniai valdyti akseleratorių. Lengvas, bet pastovus pedalo spaudimas dažniausiai leidžia varikliui dirbti stabiliai ir ekonomiškai. Kuo mažiau nereikalingų staigių pagreitėjimų ir stabdymų, tuo mažesnės bus ir bendros degalų sąnaudos.
Variklio sūkiai ir pavarų pasirinkimas
Net ir važiuojant tinkamu greičiu taupumo nebus, jei variklis dirbs nepalankiais sūkiais. Dažniausiai ekonomiškiausia variklio darbo zona yra apie 1 500 aps./min. Būtent dėl to daug šiuolaikinių automatinių pavarų dėžių pačios stengiasi laikyti sūkius būtent šiame intervale, kai tik leidžia situacija.
Jei automobilis tai leidžia, kartais verta įjungti rankinį pavarų perjungimo režimą ir palaikyti žemesnius sūkius, ypač važiuojant tolygiai. Kita vertus, įvairūs važiavimo režimai, tokie kaip „Eko“, tai dažnai padaro automatiškai – jie anksčiau perjungia pavaras ir mažina variklio sūkius.
Vis dėlto svarbiausia išlikti dėmesingam, numatyti situacijas kelyje ir stengtis važiuoti tolygiai. Taip ne tik taupomi degalai, bet ir didinama kelionės sauga bei mažinamas automobilio nusidėvėjimas.
