Troponinų tyrimai šiandien yra vieni svarbiausių kraujo testų, padedančių įvertinti širdies raumens būklę. Jie naudojami ne tik ūminiam miokardo infarktui (širdies raumens infarktui) patvirtinti ar atmesti, bet ir lėtinių širdies ligų eigai bei gydymo efektyvumui stebėti. Vis tik daugelį žmonių gąsdina pati sąvoka „padidėjusios troponinos“, nes ji dažnai siejama tik su infarktu.
Norint teisingai suprasti tyrimo rezultatus, svarbu žinoti, kas yra troponinai, kada jie padidėja ir kodėl vien tik šio tyrimo nepakanka galutinei diagnozei nustatyti.
Kas yra troponinai?
Troponinai – tai baltymų grupė, esanti skersaruožiuose griaučių raumenyse ir širdies raumenyje. Jie reguliuoja raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo procesus. Troponinų sistema yra būtina tam, kad raumenų skaidulos galėtų tinkamai reaguoti į kalcio jonų koncentracijos pokyčius ir taip susitraukti.
Skiriamos trys pagrindinės troponinų formos:
- troponinas C (TnC),
- troponinas T (TnT),
- troponinas I (TnI).
Kiekviena iš šių troponinų atlieka skirtingą funkciją raumens susitraukimo mechanizme, o jų tarpusavio santykis priklauso nuo konkrečios raumenų rūšies ir lokalizacijos. Dėl to troponinai laikomi izomorfiniais baltymais – tai reiškia, kad tame pačiame organizme jie gali egzistuoti skirtingomis formomis, būdingomis tam tikram audiniui ar organui.
Širdies raumenyje didžiausią koncentraciją turi troponinas T ir troponinas I. Apie juos kalbama kaip apie širdies troponinus, žymimus cTnT ir cTnI. Būtent šios izoformos yra naudojamos diagnostikoje, kai vertinamas širdies raumens pažeidimas.
Širdies troponinų reikšmė diagnostikoje
Dėl to, kad širdies raumenyje vyrauja cTnT ir cTnI, būtent šių troponinų koncentracija kraujyje analizuojama įtariant miokardo infarktą ar kitokį kardiomiocitų (širdies raumens ląstelių) pažeidimą. Pažeidus šias ląsteles, jų membrana suyra, o troponinai išsiskiria į kraujotaką ir tampa nustatomi kraujo tyrimu.
Esant normalioms, fiziologinėms sąlygoms, troponinų kiekis kraujyje yra labai mažas arba visai neaptinkamas. Bet koks kardiomiocitų pažeidimas – nepriklausomai nuo jo priežasties – susijęs su padidėjusia širdies troponinų koncentracija kraujyje.
Troponinai gali būti nustatomi klasikiniais metodais arba naudojant šiuolaikinius, daug jautresnius tyrimus.
Troponinai – jautrus miokardo infarkto žymuo
Pagrindinė ir svarbiausia širdies troponinų tyrimo indikacija – įtariamas miokardo infarktas. Atliekant klasikinį tyrimą, širdies troponinų koncentracijos padidėjimas dažniausiai nustatomas praėjus maždaug 4–8 valandoms po įvykusio infarkto.
cTnT išsiskyrimo į kraują dinamika yra dvifazė: didžiausia koncentracija paprastai pasiekiama apie 12-ą valandą po infarkto pradžios. Vėliau seka vadinamoji plokštumos fazė (plateau), trunkanti maždaug 2 dienas, po kurios prasideda laipsniškas koncentracijos mažėjimas – dažniausiai per 10 dienų. cTnI koncentracija taip pat padidėja, tačiau šiek tiek trumpesniam laikui – padidėjusios vertės gali išlikti apie 5 dienas.
Labai svarbu suprasti, kad vien tik troponinų tyrimas nėra pakankamas miokardo infarkto diagnozei. Diagnozė visada remiasi bendra klinikine situacija: paciento nusiskundimais, fizinio ištyrimo duomenimis, elektrokardiograma (EKG), kitais laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais. Yra daug būklių, kurios taip pat gali lemti padidėjusias troponinų reikšmes, nors infarkto nėra.
Kitos padidėjusių troponinų priežastys
Padidėjusi širdies troponinų koncentracija nebūtinai reiškia infarktą. Tarp dažniausių kitų priežasčių galima paminėti:
- miokarditą (širdies raumens uždegimą),
- stazinį (lėtinį) širdies nepakankamumą,
- kardiotoksinių vaistų vartojimą (pvz., tam tikrų chemoterapinių preparatų),
- lėtinį inkstų nepakankamumą,
- labai intensyvų fizinį krūvį,
- plaučių emboliją, kai dėl spaudimo padidėjimo pertempiama dešinioji širdies pusė,
- hipotirozę (skydliaukės funkcijos susilpnėjimą),
- perikarditą (širdiplėvės uždegimą),
- sepsį ir (arba) šoką, kai širdis patiria didžiulį sisteminį stresą,
- tiesioginį širdies sužalojimą, pavyzdžiui, po kardiochirurginių operacijų ar krūtinės traumos.
Dėl šios priežasties padidėjęs troponinų kiekis visuomet vertinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į bendrą paciento būklę ir kitų tyrimų rezultatus.
Troponinų tyrimo rezultatų interpretavimas
Troponinų tyrimų interpretacija reikalauja atsargumo ir patirties. Vienkartinis, nors ir padidėjęs, troponino rezultatas negali būti pakankama priežastis miokardo infarktui patvirtinti. Praktikoje dažniausiai vertinami bent du ar daugiau matavimų, atliktų tam tikrais laiko tarpais (pavyzdžiui, atvykus į ligoninę ir po kelių valandų).
Jei troponino koncentracija staiga ir ryškiai padidėja, tai labiau rodo ūmų procesą – pavyzdžiui, ūminį išeminį širdies raumens pažeidimą. Tuo tarpu nuolat padidėję, tačiau santykinai stabilūs troponinų rodikliai dažniau būdingi lėtiniams procesams, kai širdis ilgą laiką patiria padidintą apkrovą – pavyzdžiui, esant lėtiniam širdies nepakankamumui, kardiomiopatijoms ar pažengusiam inkstų nepakankamumui.
Dėl to gydytojai visuomet analizuoja troponinų koncentracijos pokyčio dinamiką – ar reikšmės kyla, leidžiasi, ar išlieka stabiliai padidėjusios.
Troponinų reikšmė ne tik miokardo infarkto atveju
Nors troponinai daugeliui pirmiausia asocijuojasi su širdies infarktu, jų klinikinė reikšmė nuolat plečiasi. Esant lėtiniam širdies nepakankamumui, troponinų koncentracija gali būti naudojama kaip žymuo, atspindintis širdies raumens apkrovą ir prognozę – didesnės reikšmės dažnai susijusios su sunkesne ligos eiga ir blogesne ilgalaike išeitimi.
Intensyvios terapijos skyriuose troponinų tyrimai taip pat naudojami kaip vienas iš širdies pažeidimo ar streso rodiklių. Tai padeda įvertinti, kaip organizmas toleruoja gydymą, skysčių balansą, kraujospūdžio pokyčius ir kitus kritinės būklės veiksnius. Tinkamai interpretuojami šie duomenys gali padėti koreguoti gydymo taktiką ir sumažinti komplikacijų riziką.
Šiuolaikiniai troponinų tyrimo metodai
Šiuolaikinė laboratorinė diagnostika plačiai naudoja didelio jautrumo troponinų tyrimus (angl. high sensitivity troponin, hs-cTn). Šie testai leidžia aptikti gerokai mažesnes troponinų koncentracijas kraujyje nei klasikiniai metodai.
Dėl didelio jautrumo galima daug anksčiau pastebėti net nedidelį širdies raumens pažeidimą. Tai ypač svarbu įtariant ūminį miokardo infarktą: naudojant hs-cTn, neretai įmanoma patvirtinti arba paneigti infarktą per trumpesnį laiką, nei naudojant senesnius tyrimo metodus.
Tokie testai leidžia greičiau priimti sprendimą dėl paciento gydymo ir būtinybės jį hospitalizuoti ar perkelti į specializuotą kardiologinį skyrių. Dėl to sutrumpėja buvimo priėmimo ar skubios pagalbos skyriuje trukmė ir sumažėja šių skyrių užimtumas.
Troponinų diagnostikos ateitis
Nuolat tobulėjant laboratorinėms technologijoms, troponinų tyrimai tampa vis jautresni ir tikslesni. Manoma, kad ateityje troponinų diagnostika dar labiau išplės savo galimybes. Tikėtina, kad bus galima ne tik patvirtinti širdies raumens pažeidimą, bet ir geriau diferencijuoti jo priežastis – pavyzdžiui, atskirti išeminį pažeidimą nuo uždegiminio ar toksinio.
Be to, troponinų profilio pokyčiai gali tapti vertingu įrankiu stebint kardiologinio gydymo efektyvumą, parenkant individualizuotas gydymo schemas ir vertinant ilgalaikę prognozę. Labai didelio tikslumo testai leis aptikti net labai nedidelius, „tylius“ kardiomiocitų pažeidimus, kurie iki šiol galėjo likti nepastebėti, ir taip atverti naujas prevencijos bei ankstyvos intervencijos galimybes.
