Vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų, kaip sulėtinti senėjimo procesus, apsaugoti akis, odą ir nervų sistemą nuo žalingo aplinkos poveikio. Be vitaminų, mineralų ir augalinių ekstraktų, vis dažniau minimas ir vienas mažiau žinomas, tačiau labai perspektyvus junginys – karnozinas.
Tai organizme natūraliai susidarantis dipeptidas, kurio poveikis siejamas tiek su lėtesniu audinių senėjimu, tiek su geresne raumenų, smegenų ir regos būkle. Žemiau apžvelgiama, kas yra karnozinas, kokiomis savybėmis jis pasižymi, kaip gali padėti sergant su amžiumi susijusiomis akių ligomis ir kokiais būdais jį galima vartoti.
Karnozinas – kas tai?
Karnozinas – tai cheminis junginys, dipeptidas, sudarytas iš dviejų aminorūgščių: beta alanino ir histidino. Karnozino ypač gausu raumenų ląstelėse ir nerviniame audinyje, kur jis atlieka reguliacines ir apsaugines funkcijas. Senstant organizmui, karnozino kiekis audiniuose mažėja, o tai siejama su įvairių su amžiumi susijusių ligų atsiradimu ir progresavimu.
Karnozinas susidaro endoenerginės sintezės metu, susijungus aminorūgštims β-alaninui ir L-histidinui. Jo irimas iki pradinų sudedamųjų dalių – minėtų aminorūgščių – kontroliuojamas fermento karnozinazės. Būtent nuo šio fermento aktyvumo didele dalimi priklauso, kiek karnozino bus audiniuose ir kiek laiko jis galės atlikti savo apsauginę funkciją.
Karnozino savybės
Karnozinas gerai žinomas dėl savo stiprių antioksidacinių savybių. Jis veikia kaip laisvųjų radikalų „gaudyklė“, galinti atiduoti savo elektronus ir taip sustabdyti oksidacines reakcijas, saugodamas ląsteles nuo oksidacinio streso. Dėl unikalios struktūros N-acetilkarnozinas gali veikti kaip antioksidantas tiek vandeninėje terpėje, tiek ir lipidinėje ląstelių membranų fazėje, suteikdamas platesnę apsaugą audiniams.
Oksidacinis stresas glaudžiai susijęs su organizmo senėjimu ir daugelio ligų, tarp jų neurodegeneracinių (pvz., Alzheimerio, Parkinsono liga), širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio, vystymusi. Karnozino antioksidacinės savybės gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, todėl gali prisidėti prie su amžiumi susijusių procesų sulėtinimo.
Dar vienas svarbus karnozino bruožas – jo antiglikacinės savybės. Jis padeda saugoti baltymus nuo glikacijos – proceso, kurio metu cukrūs jungiasi su baltymais ir keičia jų struktūrą bei funkciją. Glikacija taip pat siejama su spartesniu audinių senėjimu ir daugybe lėtinių ligų.
Karnozinas skatina ir vadinamųjų šoko baltymų (angl. Heat Shock Proteins, Hsp) ekspresiją. Šie baltymai atlieka itin svarbų vaidmenį ląstelių gynyboje nuo įvairių streso veiksnių – tiek vidinių, tiek išorinių. Didesnis Hsp aktyvumas padeda ląstelėms lengviau atlaikyti oksidacinį stresą, temperatūros svyravimus, toksinių medžiagų poveikį.
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad Hsp induktoriai, tokie kaip bimoklomolis, pasižymi citoprotekciniu, t. y. ląsteles saugančiu, poveikiu glijos ląstelėms ir tinklainės neuronams, taip lėtindami ankstyvų cukrinio diabeto sukeltų pažeidimų vystymąsi. Tai sustiprina prielaidą, kad ir karnozinas, veikdamas per panašius mechanizmus, gali būti naudingas akims ir nervų sistemai.
Karnozinas taip pat teigiamai veikia gliukozės apykaitą ir nervų sistemos reguliacinius gebėjimus. Be to, jis gali vaidinti svarbų vaidmenį saugant vadinamąjį „gerąjį“ cholesterolį – HDL. Karnozinas padeda apsaugoti HDL nuo oksidacijos ir glikacijos procesų, todėl prisideda prie tinkamo šio cholesterolio lygio palaikymo ir mažina žalingų procesų, vykstančių kraujagyslėse, riziką.
Karnozinas ir su amžiumi susijusi bei cukrinio diabeto sukelta katarakta
Kataraktos (akies lęšiuko drumstėjimo) paplitimas glaudžiai susijęs su visuomenės senėjimu. Dažniausiai pasitaiko su amžiumi susijusi katarakta ir cukrinio diabeto nulemta katarakta.
Karnozinas, kaip natūralus antioksidantas, gali potencialiai lėtinti akies lęšiuko senėjimo procesus. Tyrimai parodė, kad skaidriame lęšiuke karnozino koncentracija yra didesnė, o drumstame lęšiuke aptikta maždaug penkis kartus mažesnė šio dipeptido koncentracija. Tai leidžia manyti, kad karnozinas atlieka apsauginę funkciją neutralizuodamas laisvuosius radikalus, kurie nuolat susidaro lęšiuke ir aplinkinėse struktūrose. Senstant karnozino kiekis akies audiniuose mažėja, todėl silpnėja ir jo apsauginis poveikis.
Buvo atliktas tyrimas su vyresnio amžiaus žmonėmis, turinčiais kataraktą ir neturinčiais lęšiuko drumstėjimo. Devynis mėnesius tiriamieji naudojo 1 proc. N-acetilkarnozino akių lašus. Po šios terapijos nustatytas regėjimo aštrumo pagerėjimas abiejose grupėse, tačiau labiausiai teigiamas poveikis pasireiškė sergantiems katarakta – užfiksuotas sumažėjęs lęšiuko drumstumas.
Karnozinas pasirodė naudingas ir profilaktiškai, siekiant išvengti nemalonių pojūčių bei komplikacijų, atsirandančių dėvint kontaktinius lęšius. Jis gali padėti mažinti ragenos paburkimą, susijusį su rūgštėjimu po kontaktiniu lęšiu, todėl kai kuriais atvejais įtraukiamas į kompleksinę akis saugančią priežiūrą.
Karnozino vartojimas
Karnozino vartojimo būdas priklauso nuo tikslo – ar siekiama bendro organizmo stiprinimo, ar konkretaus terapinio ar kosmetinio poveikio. Dažniausios formos yra šios:
Dieta
Karnozinas natūraliai randamas maiste, ypač mėsoje, daugiausia raudonoje. Viena porcija tokios mėsos gali suteikti iki maždaug 250 mg šio junginio. Karnozino taip pat yra žuvyje ir kai kuriuose pieno produktuose. Žmonės, kurie visiškai vengia gyvūninės kilmės produktų, paprastai gauną gerokai mažiau karnozino su maistu, todėl jų organizme jo atsargos gali būti mažesnės.
Maisto papildai
Karnozinas parduodamas maisto papildų pavidalu, dažniausiai kaip L-karnozinas. Rekomenduojama dozė priklauso nuo konkretaus preparato sudėties ir gamintojo nurodymų. Prieš pradedant vartoti karnozino papildus, verta pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojate kitus vaistus ar sergate lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ar inkstų funkcijos sutrikimai.
Akių lašai
Moksliniuose tyrimuose naudojami akių lašai su N-acetilkarnozinu, skirti padėti palaikyti akių sveikatą, ypač senstant lęšiukui ar esant ankstyvoms kataraktos stadijoms. Tokios priemonės Lietuvoje vis dar nėra plačiai naudojamos, tačiau pacientai neretai jas susiranda savarankiškai. Prieš pradedant vartoti bet kokius karnozino turinčius akių lašus, būtina pasikonsultuoti su oftalmologu – tik specialistas gali įvertinti, ar tokia priemonė jums tinka ir ar ji gali būti saugiai derinama su kitais vaistais ar gydymo metodais.
Kosmetika su karnozinu
Karnozinas vis dažniau įtraukiamas į kosmetikos sudėtį – ypač priemonių, skirtų brandžiai ir į senėjimą linkusiai odai. Jis vertinamas dėl antioksidacinių ir baltymų struktūras saugančių savybių, todėl gali padėti lėtinti odos elastingumo mažėjimą, sausėjimą ir kitus su amžiumi susijusius pokyčius. Tokie produktai paprastai naudojami ilgą laiką, o jų poveikis yra švelnus ir palaipsnis, todėl geriausių rezultatų tikimasi derinant juos su sveika gyvensena ir subalansuota mityba.
