Įsibėgėjusi elektrinių automobilių era atnešė daug pokyčių – tylesnį važiavimą, mažesnę taršą ir visiškai kitokią vairavimo dinamiką. Tačiau kartu su technologine pažanga vis dažniau pastebimas reiškinys, iki šiol su automobiliais sietas gana retai – pykinimas sėdint keleivio vietoje.
Atrodo paradoksalu, bet būtent komfortiškesnės, stabilesnės ir tyliau veikiančios transporto priemonės vis dažniau tampa naujo, dar mažai pažinto pojūčio priežastimi. Kodėl būtent elektriniai automobiliai tokie išskirtiniai? Ir ar gamintojai jau žino, kaip padėti keleiviams, kurie vos pradėję kelionę ima jausti galvos svaigimą?
Daugelį metų mūsų smegenys į keliavimą automobiliu reagavo pagal tam tikrą išmoktą modelį. Vidaus degimo varikliai skleidė nuolatinį garsą, vibracijas, aiškiai pranešdami, kad mašina juda, greitėja ar lėtėja. Elektriniuose automobiliuose šių signalų praktiškai nebelieka. Važiuojama tyliai, dažnai taip tyliai, kad kūnas negauna jokių papildomų užuominų apie greičio pokyčius.
Šis jutiminės informacijos trūkumas smegenims tampa iššūkiu: akys mato, kad automobilis juda, tačiau klausos ir pusiausvyros sistemos to patvirtina gerokai silpniau. Toks pojūčių konfliktas ir sukuria klasikinį „motion sickness“ efektą – pradeda pykinti, svaigsta galva, atsiranda bendras diskomforto jausmas.
Ypač pažeidžiami yra keleiviai. Vairuotojas numato kiekvieną judesį – jis žino, kada spaus pedalą, kada suks, kada lėtės, todėl jo smegenys nesuklysta aiškindamos signalus. Keleivis tokios kontrolės neturi, todėl kiekvienas staigesnis ar neįprastesnis judesys jam gali tapti nemalonia staigmena. Dėl to net žmonės, niekada anksčiau nepatyrę jūros ar oro ligos, prisipažįsta, kad pirmą kartą važiuodami elektromobiliu pasijuto nejaukiai.
Regeneracinis stabdymas – kūnui naujas ir nepažįstamas jausmas
Elektriniai automobiliai stabdo kitaip nei įprasti. Energijos rekuperacijos sistema pradeda lėtinti automobilį vos atleidus akceleratoriaus pedalą, todėl keleivis nebejaučia jam įprastų trūkčiojimų ar lengvų smūgių, kurie anksčiau pranešdavo apie artėjantį sustojimą. Sklandus, labai tolygus lėtėjimas, nors ir komfortiškas, kūnui tampa netikėtu signalų pasikeitimu. Smegenys nespėja prie to prisitaikyti, o pojūčiai ima konfliktuoti.
Ne mažiau svarbus ir akimirksniu pasiekiamas sukimo momentas. Elektriniai varikliai pradeda veikti beveik be jokio vėlavimo, todėl pagreitėjimas būna labai greitas ir tolygus. Tai ypač stipriai veikia keleivius, kurie tam nėra pasiruošę. Vairuotojas, pats spaudžiantis pedalą, šiam pagreičiui nusiteikia, todėl dažniausiai diskomforto nejaučia arba jis būna gerokai silpnesnis.
Kodėl simptomai pasireiškia būtent keleivio vietoje?
Mokslininkai pabrėžia, kad svaigimas ir pykinimas kyla dėl jutiminio konflikto: rega sako „mes judame“, o kūno pusiausvyros sistemos dalis – vidinė ausis – siunčia gerokai silpnesnį ar net priešingą signalą. Elektriniuose automobiliuose šį konfliktą sustiprina visiškai kitoks vibracijų pobūdis ir tyla salone. Pašalinus triukšmą, kuris dešimtmečius buvo natūrali kelionės dalis, smegenys netenka svarbaus orientyro.
Be to, keleivių smegenys neseka automobilio judėjimo logikos. Jie nežino, kada vairuotojas ruošiasi stabdyti, kada įsibėgėti ar keisti kryptį. Tokia nenuspėjamybė labiau išbalansuoja pusiausvyros sistemą, o tai tiesiogiai veda į pykinimą.
Paradoksalu, tačiau net sėdynių vibracijos, kurios elektromobiliuose yra daug švelnesnės, kai kuriems žmonėms simptomus dar labiau sustiprina. Kūnas tiesiog nesupranta, kokio judesio tikėtis ir kaip jį interpretuoti, todėl dar labiau išauga pojūčių nesuderinamumas.
Gamyklos ieško sprendimų: garsai, vibracijos ir šviesos
Gamintojai jau supranta, kad elektra varomas automobilis turi būti ne tik ekologiškas, bet ir fiziologiškai komfortiškas. Todėl vyksta intensyvūs tyrimai, kaip kompensuoti trūkstamus jutiminius signalus ir sumažinti keleivių patiriamą diskomfortą.
Vienas iš sprendimų – subtilūs žemo dažnio garsai. Tai nėra vidaus degimo variklio imitacija, bet specialiai sukurti garso fonai, kurie suteikia smegenims aiškesnį orientacinį tašką ir padeda jausti judėjimą. Kitos įmonės eksperimentuoja su lengvomis sėdynių mikro vibracijomis, imituojančiomis natūralesnį judėjimo pojūtį. Dar viena kryptis – išmanus LED apšvietimas salone, kuris subtiliai nurodo automobilio judėjimo kryptį ir dinamiką, taip padėdamas akims geriau suderinti matomą vaizdą su kūno pojūčiais.
Kol tokios technologijos dar tik kuriamos ir tobulinamos, keleiviams rekomenduojama laikytis patikrintų patarimų:
- žiūrėti į tolį, o ne į artimus objektus ar ekranus;
- kiek įmanoma vengti darbo telefonu ar planšete kelionės metu;
- sėdėti tiesia, stabilią atramą turinčia poza;
- jei įmanoma, rinktis priekinę keleivio sėdynę;
- užtikrinti gerą vėdinimą salone, vengti stiprių kvapų.
Tokios priemonės padeda sumažinti pojūčių konfliktą ir leidžia kūnui greičiau prisitaikyti prie kitokios elektrinio automobilio dinamikos.
Ar tai laikinas diskomfortas, ar nauja kelionių realybė?
Tikėtina, kad dalis keleivių ilgainiui prisitaikys. Žmogaus smegenys yra nepaprastai plastiškos – jos geba mokytis ir prisiderinti prie naujų jutiminių modelių, todėl po kurio laiko pykinimo epizodai gali retėti arba visai išnykti. Vis dėlto bent kol kas akivaizdu, kad elektriniai automobiliai reikalauja visiškai naujo požiūrio į kelionės komfortą.
Automobiliai tapo tylesni, lygesni ir techniškai tobulesni, tačiau žmogaus kūnas per tokį trumpą laiką nepasikeitė. Šis kontrastas atveria naują iššūkį industrijai, kuri ilgą laiką daugiausia dėmesio skyrė techninėms naujovėms, o ne žmogaus fiziologijai ir jutiminei patirčiai.
Elektrinių automobilių populiarumui toliau augant, keleivių pojūčių ir jų savijautos tyrimai taps dar svarbesni. Jei gamintojai sugebėjo sukurti automobilius, važiuojančius be išmetamųjų dujų, tikėtina, kad ras ir būdų, kaip užtikrinti keliones be pykinimo. O kol kas kiekvienas, pirmą kartą sėdęs į elektromobilį ir pajutęs nestiprų galvos svaigimą, gali būti tikras – tai ne įsivaizduojamas, o labai realus ir vis dažniau sutinkamas naujos kelionių eros pojūtis.
