Gruodžio vakarai šiemet stebina net ir tuos, kurie retai pakelia akis į dangų. Rytuose, vos sutemus, įsižiebia neįprastai ryškus šviesulys – tarsi atkeliavęs iš legendų apie trijų išminčių kelionę. Ne vienas šį objektą jau spėjo pavadinti šiuolaikine „Betliejaus žvaigžde“, nors astronomai perspėja: tai ne stebuklas, o visiškai tiksliai paaiškinamas reiškinys. Vis dėlto jo ryškumas, pasirodymo laikas ir vieta danguje vėl pakursto seną, niekada neišblėsusią diskusiją – kas iš tiesų galėjo būti biblinė Kalėdų žvaigždė?
Šiuolaikiniai dangaus tyrinėtojai jau seniai mėgina suderinti religinius pasakojimus su astronominiais faktais. Vieni mano, kad Betliejaus žvaigždė galėjo būti itin glaudus Veneros ir Jupiterio junginys 2 m. pr. Kr., kiti mini rečiau pasitaikantį trigubą Jupiterio ir Saturno junginį 7 m. pr. Kr. Dar dalis mokslininkų neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti ryški supernova. Tačiau iki vieningo atsakymo žmonija taip ir nepriėjo.
Šią žiemą turime naują, ypatingai ryškų dangaus šviesulį, kviečiantį iš naujo kelti tą patį seną klausimą.
Šviesulys rytuose: ne žvaigždė, o Jupiteris savo geriausioje formoje
Nors gruodį danguje nepasirodo jokie įspūdingi planetų junginiai, plika akimi matomos kometos ar staigūs žvaigždžių sprogimai, vienas objektas vis tiek traukia žvilgsnius – Jupiteris. Jis kyla rytuose praėjus vos maždaug dviem valandoms po saulėlydžio ir dėl ankstyvų žiemos sutemų spindi didžiąją nakties dalį. Nuo maždaug 20 val. vietos laiku Jupiteris tampa tikru dangaus valdovu – ryškesniu už bet kurį kitą objektą, išskyrus Mėnulį.
Šio gruodžio pradžioje Jupiteris žibėjo įspūdingu –2,4 ryškumu, o artėjant opozicijai šis skaičius dar mažės (tai reiškia – švytėjimas stiprės), pasiekdamas apie –2,5 iki 2025 m. pabaigos. Astronomijoje neigiamos ryškio reikšmės žymi pačius spindulingiausius objektus, todėl Jupiteris šiuo metu puikiai matomas net ir tiems, kurie į dangų žvelgia tik retkarčiais.
Kodėl jis toks ryškus? Atsakymo reikia ieškoti ne tik pačios planetos masėje ar debesuotoje atmosferoje, bet ir jos judėjimo cikle Saulės sistemoje.
Opozicija – kada Jupiteris tviska stipriausiai
2026 m. sausio 10 d. Jupiteris pasieks vadinamąją opoziciją – tai momentas, kai Žemė atsidurs tiksliai tarp Saulės ir šios milžiniškos dujinės planetos. Tuo metu Jupiteris būna arčiausiai mūsų ir spindi ryškiausiai. Per opoziciją planeta kyla kartu su saulelydžiu, aukščiausiame dangaus taške pasirodo apie vidurnaktį, o rytą leidžiasi kartu su aušra.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad toks reiškinys nėra ypatingai retas. Jupiteriui apskrieti Saulę prireikia 11,86 Žemės metų, o mūsų planeta jį „aplenkia“ kartą per metus, todėl opozicija pasikartoja kas maždaug 13 mėnesių. Mokslo leidiniai, tokie kaip „Sky & Telescope“, primena, kad kasmet Žemei pavijus Jupiterį, šis būna pasislinkęs maždaug dvyliktadaliu savo orbitos – todėl prireikia daugiau nei metų, kad planetos vėl tiksliai išsirikiuotų.
Šiemet Jupiteris dar nėra opozicijoje, tačiau tai netrukdo jam tapti savotišku „šventiniu šviesuliu“, dominuojančiu gruodžio dangų. Būtent šis sutapimas daugeliui ir primena Kalėdų pasakojimą.
Ar Jupiteris galėjo būti Betliejaus žvaigždė?
Nors šiuolaikinis šviesulys iš tiesų primena aiškų, į akis krentantį dangaus tašką, astronomai sutaria: vien Jupiterio opozicija vargiai galėjo būti tas ypatingas istorinis ženklas, apie kurį kalbama Evangelijose. Tai nėra nei itin retas, nei unikalus reiškinys. Kita vertus, galime tik spėlioti, ką dangaus šviesuliai reiškė žmonėms prieš du tūkstančius metų, kai net menkiausias nuokrypis danguje buvo interpretuojamas simboliškai ar religiniu požiūriu.
Dabartinis Jupiterio ryškumas primena, kaip stipriai mūsų akys ir vaizduotė linkusios romantizuoti įspūdingus dangaus reiškinius. Šiandien, turėdami teleskopus, tikslius matavimus ir kosminius aparatus, juos vertiname racionaliai. Tačiau anuomet ryškus, išskirtinis šviesulys galėjo būti suvokiamas kaip ženklas, kelrodė žvaigždė ar pranašystės išsipildymas. Šia prasme Jupiteris šiemet tampa simboliniu sugrįžimu prie pasakojimų, kurie žmoniją lydi jau tūkstantmečius.
Kodėl dabar verta pakelti akis į dangų?
Gruodis kviečia bent trumpam sulėtinti tempą. Kai dienos trumpos, o vakarai tamsūs, danguje pasirodo šviesa, kurią lengvai galima pamatyti plika akimi, be jokių specialių prietaisų. Tai puiki proga tiek dangaus stebėtojams mėgėjams, tiek šeimoms priminti, kad astronomija nėra vien tik specialistų užsiėmimas.
Kiekvienas gali pamatyti Jupiterį – ryškų, stulbinantį, lengvai atpažįstamą. Ir nors jo švytėjimas šiemet nėra stebuklas, jis suteikia progą patirti tą pačią nuostabą, kurią kadaise galėjo jausti žmonės, sekę paslaptingus dangaus ženklus.
Ar tai Betliejaus žvaigždės paslapties raktas? Greičiausiai ne. Tačiau šio gruodžio danguje Jupiteris neabejotinai užima garbingą „Kalėdinės žvaigždės pakaitalo“ vietą – ryškią, patikimą ir kupiną paslapties.
