Kad žiemą papildomas paukščių lesinimas jiems nepakenktų, pirmiausia būtina pasirūpinti tinkama lesyklos vieta. Geriausia ją pastatyti atviroje erdvėje, maždaug 3 metrų atstumu nuo artimiausių medžių ar krūmų. Tokia aplinka suteiks paukščiams priedangą ir poilsio vietą, bet kartu apsunkins plėšrūnų priėjimą. Lesykla turėtų būti įrengta apie 1,5 m virš žemės, toliau nuo neapsaugotų langų, kelių ir gyvūnų voliukų.
Pati lesykla turi būti stabili ir paukščiams saugios konstrukcijos, su lygiomis briaunomis, be aštrių detalių. Šiandien pasirinkimas labai platus – galima rinktis tradicinius medinius „namelius“ be šoninių sienelių, vamzdines lesyklas ar automatines sistemas. Svarbiausia, kad dedamas lesalas būtų apsaugotas nuo kritulių, jį būtų galima lengvai pakeisti, o pačią lesyklą – patogiai išvalyti.
Geras sprendimas – ir be plastikinių tinklų gaminamos riebalų masės „kamuoliukai“ su sėklų mišiniu. Tokia forma sumažina tiesioginį lesalo kontaktą su paukščių išmatomis, tačiau šiuos kamuoliukus būtina reguliariai keisti, kad jie nesurūgtų ir nesugestų. Tinkamai parinkus lesyklos vietą ir reguliariai papildant ją kokybišku lesalu, paukščiai ją įsimins kaip saugų ir patikimą maisto šaltinį, į kurį verta vis sugrįžti.
Geriausias žiemos meniu zylėms – sugrįš būriais
Atėjus rudeniui, mažėja natūralaus zylėms tinkamo lesalo. Tiesa, ir be mūsų pagalbos paukščiai dažniausiai susitvarkytų, tačiau tinkamas papildomas lesinimas gali jiems labai padėti sunkiuoju laikotarpiu. Svarbu suvokti, kad tai – atsakinga veikla: pradėjus lesinti, reikėtų tęsti iki pavasario, nuolat rūpintis lesyklos švara. Priešingu atveju lesykla gali virsti ligų sukėlėjų židiniu ir tapti rimtų sveikatos problemų šaltiniu paukščiams.
Ką vertėtų įtraukti į žiemos meniu zylėms?
- saulėgrąžų (pašarinių) sėklos;
- kanapių, moliūgų, rapsų sėklos;
- soros;
- avižos arba avižiniai dribsniai;
- linų sėmenys;
- juodgrūdės (kalendros, černuškos) sėklos;
- smulkinti graikiniai, lazdyno ar žemės riešutai (nesūdyti, neglazūruoti);
- vabzdžių lervos, pavyzdžiui, džiovinti arba pamirkyti milčiaus (mąčniko) lervos;
- džiovinti ar švieži vaisiai ir uogos – kadagys, mėlynės, šermukšniai, juodasis šeivamedis, spanguolės, šaltalankiai.
Jokiu būdu negalima paukščių lesinti perdirbtais, sūriais, rūkytais ar įvairiomis prieskoninėmis medžiagomis pagardintais produktais. Reikia prisiminti, kad zyles ir kitus paukščius lesiname ne tam, kad atsikratytume sugedusių maisto likučių. Supelijęs ar surūgęs maistas jiems gali būti toks pat pavojingas, kaip ir žmonėms. Taip pat nederėtų duoti svogūnų, česnakų, duonos ar pieno produktų.
