„Kodėl jis taip pasakė?“, „Kodėl ji visą laiką žiūri į telefoną?“, „Kodėl jis neatsiliepia, o tik rašo tam pokalbių kanale?“. Amžiaus skirtumai kasdieniuose pokalbiuose ir santykiuose dažnai atrodo labai sudėtingi, jei ne apskritai neįveikiami.
Taip yra tol, kol suprantame vieną dalyką: kiekvienas iš mūsų bando pasakyti tą patį – „Išklausyk mane ir pamatyk mano pasaulį“. Tik darome tai skirtingais žodžiais, remdamiesi skirtinga patirtimi, įpročiais ir komunikacijos būdais.
Kai skirtingi pasauliai pradeda susitikti
Między pokolenių nesutarimai retai kyla iš blogos valios. Dažniau tai – visai menki nesusipratimai, kylantys iš skirtingų įpročių: vieni mėgsta skambinti, kiti – rašyti žinutes; vieni labiau pasitiki gyvu pokalbiu, kiti – internetiniais komunikatoriais. Vienam atrodo savaime suprantama kalbėti akis į akį, kitam – komunikuoti per ekraną.
Kai suprantame, kad už visų šių skirtumų slepiasi tas pats poreikis – būti išgirstam ir pastebėtam – skirtingi kartų pasauliai ima po truputį artėti vienas prie kito. Būtent nuo šio suvokimo prasideda tikrasis dialogas tarp jauniausių ir vyriausių šeimos, draugų ar kolegų narių.
Paprastos užuominos į gilesnį supratimą
Užuot piktinusis, kad kažkas nuolat „sėdi telefone“, galime paklausti, ką jis ar ji ten veikia, kas jam ar jai ten svarbu. Užuot stebėjęsi, kodėl seneliai ar tėvai nori skambinti, užuot parašę žinutę, galime prisiminti, kad jų jaunystėje būtent balsas ir tiesioginis pokalbis buvo natūraliausia bendravimo forma.
Toks abipusis smalsumas ir noras suprasti kitą leidžia ne tik sumažinti įtampą, bet ir atrasti naujų bendrų temų – nepaisant metų skirtumo. Taip kartos po truputį randa bendrą kalbą, o kasdieniai smulkūs nesusipratimai tampa proga mokytis vieniems iš kitų, o ne ginčytis, kas teisus.
Maži žingsniai link bendros kalbos
- Užduokite klausimus vietoje greitų vertinimų – „Kodėl tau taip svarbu rašyti žinutes?“ vietoj „Visiškai nemoki normaliai pasikalbėti“.
- Paaiškinkite savo būdą bendrauti – „Man svarbu girdėti tavo balsą, todėl dažnai skambinu“.
- Pasidalykite savo „pasauliais“ – parodykite mėgstamas programas, žaidimus ar skaitinius, bet taip pat paklausykite istorijų iš kitos kartos jaunystės.
Nuo šių mažų žingsnių prasideda tikrasis kartų dialogas – kai noras suprasti tampa svarbesnis už norą būti teisiam.
