Europos Sąjunga pradėjo formalų tyrimą dėl „Google“ veiksmų paieškos rinkoje ir dirbtinio intelekto (DI) atsakymų pateikimo. Komisijai kilo įtarimų, kad nauji sprendimai keičia srauto paskirstymą taip, jog didžiausią naudą gauna pati platforma. Dėl to kyla klausimas, ar tokia praktika nepažeidžia konkurencijos taisyklių Europos Sąjungoje.
Tyrimo centre atsidūrė funkcijos „AI Overviews“ ir „AI Mode“, kurios paieškos lange pateikia generatyvinius atsakymus virš tradicinių nuorodų į interneto svetaines. Šie atsakymai formuojami pasitelkiant leidėjų tekstus iš interneto ir vaizdo įrašus iš „YouTube“ platformos. Europos institucijos siekia išsiaiškinti, ar turinio savininkai už tokį panaudojimą gauna sąžiningą atlyginimą.
Komisija taip pat tiria, ar leidėjai turi realią, o ne tik formalią, galimybę atsisakyti, kad jų turinys būtų naudojamas dirbtinio intelekto santraukose. Jei atsisakymas reikštų mažesnį matomumą paieškos rezultatuose, tai būtų laikoma netiesioginiu spaudimu, o ne laisvu pasirinkimu. Tokia situacija galėtų dar labiau sustiprinti vieno rinkos dalyvio įtaką visoje informacijos ekosistemoje.
Ką tiksliai tiria Europos Komisija?
Tyrimas apima tiek interneto leidėjų straipsnius, tiek vaizdo medžiagą iš „YouTube“, kuri naudojama „Google“ generuojamose DI santraukose. Bus vertinama, ar bendrovė nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, perimdama turinį ir kurdama atsakymus be adekvačios kompensacijos jo autoriams. Taip pat svarbus skaidrumas – ar vartotojams ir kūrėjams pakankamai aišku, kaip ir kokiu mastu jų turinys yra panaudojamas.
Kitas tyrimo aspektas susijęs su konkurentų prieiga prie „YouTube“ turinio, naudojamo DI modelių mokymui. Jei „Google“ ribotų tokią prieigą kitiems rinkos dalyviams, tačiau pati laisvai naudotų platformos duomenis, tai galėtų sudaryti nelygias sąlygas dirbtinio intelekto rinkoje. Komisija siekia nustatyti, ar nėra dirbtinai užkertamas kelias kitiems žaidėjams kurti konkurencingas paslaugas.
Platesnis konfliktų dėl turinio kontekstas
Pastaraisiais mėnesiais visame pasaulyje daugėja ginčų dėl to, kaip dirbtinio intelekto paieškos sistemos naudoja žiniasklaidos ir kitų platformų turinį. Pavyzdžiui, tokios paslaugos kaip „Perplexity“ sulaukė ieškinių iš „The New York Times“, „News Corp“, „Nikkei“ ir „Reddit“. Leidėjai teigia, kad jų medžiaga panaudojama be aiškaus leidimo ir be tinkamo atlygio. Tai rodo, kad riba tarp viešai prieinamo turinio skaitymo ir jo komercinio perdirbimo iki šiol nėra aiškiai nustatyta.
Europos Sąjungos kelias išsiskiria tuo, kad akcentuojama ne tik autorinių teisių apsauga, bet ir sąžininga konkurencija. Duomenų kiekis ir įvairovė tampa lemiamu pranašumu DI modelių kūrimo lenktynėse, o dėl savo masto „Google“ gali mokyti modelius daug platesniu interneto turinio pagrindu nei mažesni konkurentai. Todėl tyrimas siekia ne tik apginti kūrėjus, bet ir užkirsti kelią rinkos koncentracijai, kuri ilgainiui galėtų uždaryti rinką naujiems dalyviams.
Galimos pasekmės po tyrimo
Jei būtų nustatyta pažeidimų, „Google“ gali tekti iš esmės keisti paieškos ir DI atsakymų veikimo principus Europoje. Tikėtina, kad Komisija pareikalaus aiškių ir lengvai suprantamų sutikimo mechanizmų, leidžiančių leidėjams laisvai pasirinkti, ar jų turinys gali būti naudojamas DI santraukose. Taip pat gali atsirasti pareiga įtvirtinti skaidrias ir nuspėjamas kompensavimo taisykles už tekstų ir vaizdo įrašų panaudojimą.
Neatmetama ir tai, kad „Google“ gali būti įpareigota tam tikromis sąlygomis atverti dalį duomenų ar prieigos kanalų konkurentams sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Tokie pokyčiai galėtų sukurti įvairesnę ir atviresnę paieškos bei generatyvinio dirbtinio intelekto ekosistemą Europoje.
Šio ginčo esmė – ne tik kūrėjų ir leidėjų finansiniai interesai. Nuo Komisijos sprendimų priklausys ir tai, kaip ateityje atrodys informacijos paieška internete, kaip bus paskirstomas srautas tarp skirtingų šaltinių ir kas iš tikrųjų kontroliuos prieigą prie žinių skaitmeninėje erdvėje.
