Šiai bangai daug įtakos turėjo tokios asmenybės kaip „Iceman“ Wim Hof ir tinklalaidės kūrėjas Joe Rogan. Jų pasakojimai apie kvėpavimo technikas, ledines vonias ir kitas šalčio praktikas pasiekė milijonus žmonių. Jie tvirtina, kad kontroliuojamas buvimas šaltyje padeda kūnui prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų, o šaltas dušas tampa kasdieniu ritualu, žadančiu žvalumą ir ištvermę.
Vis dėlto šį kartą kalbama ne tik apie madingą tendenciją. Yra ir mokslo duomenų, patvirtinančių tam tikrą šalčio naudą. „UCLA Health“ apžvalgoje pabrėžiama, kad net kelios minutės po šaltu vandeniu sukelia aiškiai juntamus fiziologinius pokyčius. Todėl verta aiškiai atskirti, kur baigiasi pagrįsta nauda ir prasideda perdėti pažadai.
Kodėl šaltas vanduo veikia kūną?
Šaltas dušas pirmiausia veikia kraujotaką ir pagreitina atsistatymą po fizinio krūvio. Atšalus odai, kraujagyslės staiga susiaurėja, o kraujo ląstelės plaučiuose efektyviau pasisavina deguonį. Vėliau, kūnui vėl sušilus, kraujagyslės išsiplečia, o kraujas intensyviau paskirstomas po visą organizmą.
Toks kontrastinis procesas gali suteikti daugiau energijos ir padėti greičiau atkurti raumenų audinius. Dėl to šaltas dušas neretai laikomas naudingu sporto rutinos priedu – didesnis deguonies kiekis kraujyje gerina audinių gijimą, gali sumažinti nuovargio jausmą ir padėti lengviau atsigauti po treniruočių.
Poveikis nuotaikai ir protinei veiklai
Šaltas vanduo veikia ne tik kūną, bet ir emocinę būseną. „Cleveland Clinic“ specialistai aiškina, kad pradinė šalto vandens sukelta šoko reakcija staiga mobilizuoja organizmą ir padidina budrumą. Dėl to žmogus gali pasijusti žvalesnis, labiau susikaupęs ir emociškai „pažadintas“.
2023 m. tyrimas, kurį cituoja „Healthline“, parodė, kad dalyviai, penkias minutes maudęsi šaltame vandenyje, jautėsi labiau įkvėpti, aktyvesni ir labiau susikaupę. Taip pat yra ribotų duomenų, rodančių, kad šaltas dušas gali padėti mažinti depresijos simptomus. Vieno tyrimo dalyviai, kasdien prausęsi šaltu vandeniu, nurodė palengvėjusią emocinę būklę.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai gali būti pagalbinė priemonė, o ne savarankiškas depresijos ar kitų psichikos sutrikimų gydymo būdas. Esant psichologiniams sunkumams, visada rekomenduojama konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistais.
Imunitetas: stiprinimas ir ribos
Šaltas dušas gali turėti teigiamos įtakos imuninei sistemai. Manoma, kad vėsus vanduo stimuliuoja leukocitus – baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už kovą su infekcijomis. „UCLA Health“ apžvalgoje minimas Nyderlanduose atliktas tyrimas, kuriame nustatyta, kad žmonės, pasirinkę kasdien baigti dušą šaltu vandeniu, maždaug 29 proc. rečiau skambino į darbą dėl ligos.
Panašias tendencijas rodo ir kiti tyrimai, todėl manoma, kad imuninės sistemos aktyvumo pokyčiai yra tikėtini. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šis poveikis nėra stebuklingas ir negali visiškai apsaugoti nuo ligų.
Kada šaltas dušas netinka?
Nors šaltas dušas daugeliui žmonių gali būti saugus ir naudingas, jis nėra universali priemonė. Atsargiau elgtis turėtų asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys aukštą kraujospūdį, diabetą ar šalčiui jautrių būklių, pavyzdžiui, Reino sindromą. Staigus temperatūros pokytis tokiems žmonėms gali sukelti nepageidaujamą stresą širdies ir kraujagyslių sistemai.
Prieš pradedant reguliariai praktikuoti šaltus dušus ar kitas intensyvesnes šalčio procedūras, šiems asmenims rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Specialistai pabrėžia, kad šaltas vanduo gali papildyti sveikos gyvensenos įpročius ar gydymą, tačiau jokiu būdu neturėtų jų pakeisti.
Apibendrinant, šaltas dušas gali būti vertingas įprotis, jei taikomas apgalvotai ir atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę. Jis gali suteikti daugiau energijos, pagerinti nuotaiką ir prisidėti prie imuniteto stiprinimo, tačiau neturėtų būti laikomas universaliu sprendimu visoms sveikatos problemoms išspręsti.
