Gruodį namuose turime daug darbų, nes ruošiamės šventėms, tačiau sode tvyro ramybė. Dauguma augalų yra ramybės būsenoje: po ilgo vegetacijos sezono jie atsigauna ir pamažu kaupia jėgas naujam augimo laikotarpiui. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nėra tinkamas metas juos genėti. Vis dėlto daugeliui rūšių žiemos pradžia yra puikus laikas šiai svarbiai priežiūros procedūrai.
Ramybės būsenoje esantys augalai silpniau reaguoja į genėjimo keliamą stresą. Žaizdos, susidarančios genėjimo metu, lengviau gyja, todėl augalai geriau apsisaugo nuo ligų sukėlėjų patekimo. Be to, žiemą, kai lapuočiai medžiai ir krūmai be lapų, lengviau įvertinti jų lajos formą ir ją koreguoti pagal poreikį.
Gruodžio genėjimas padeda palaikyti augalų sveikatą ir skatina gausesnį žydėjimą pavasarį. Vaismedžiams taisyklingai atliktas genėjimas užtikrina gausesnį derlių kitą sezoną. Genėjimas šiuo metu dažnai būtinas, kad būtų išvengta per stipraus medžių ir krūmų išsiplėtimo bei kitų augalų užtamsinimo. Tai taip pat veiksmingas būdas atjauninti senus egzempliorius, kurie bėgant metams vis silpniau žydi ir dera.
Kokius augalus karpyti gruodį?
Gruodžio genėjimą geriausia atlikti giedrą, sausą, nevėjuotą ir palyginti šiltą dieną, kai nėra stiprių šalnų (atlydžio metu). Naudokite tik švarius, dezinfekuotus ir gerai pagaląstus įrankius.
Kokius augalus verta genėti gruodį?
Obelys – pirmiausia šalinami vadinamieji vilkūgliai (statūs, jauni, vertikalūs ūgliai), taip pat nudžiūvusios, ligotos ir tarpusavyje besikryžiuojančios šakelės. Stambių skeletinių šakų geriau nepašalinti, kad medis pernelyg nenusilptų.
Kriaušės – genimos panašiai kaip obelys: pašalinami vilkūgliai, pažeistos, ligotos ir susikryžiavusios šakos, vengiant šalinti stambius kamieninius ūglius.
Juodieji serbentai – iškerpamos pažeistos, ligotos ir nudžiūvusios šakelės, taip pat seniausi ūgliai, kuriuos nesunku atpažinti pagal patamsėjusią, seną žievę.
Kamčiatkinės sausmedės (valgomasis sausmedis) – pašalinami silpni, ligoti, pernelyg tankiai augantys ir prie žemės besidriekiantys ūgliai, kad krūmas būtų geriau vėdinamas ir apšviestas.
Avietės – jei to dar nepadarėte, remontantinės (du kartus per sezoną derančios) avietės apkerpamos paliekant apie 5 cm ilgio stagarėlius virš žemės.
Vynmedžiai – šiuos augalus genėti pradėkite tik pačioje gruodžio pabaigoje arba genėjimą atidėkite iki sausio, kad išvengtumėte „ašarojimo“ ir pažeidimų nuo šalčio.
Glicinijos (vistarijos) – išpjaunami silpni, ploni ir šalčio pažeisti ūgliai. Šoniniai ūgliai patrumpinami, paliekant ant jų kelis pumpurus – taip skatinamas gausesnis žydėjimas sezono metu.
Gruodį genimi minėti augalai kitą sezoną atsidėkos geresne augimo forma, gausesniu žydėjimu ir derliumi. Tačiau yra ir tokių rūšių, kurioms žiemos pradžioje genėjimas gali stipriai pakenkti. Tuių, forsitijų, stambižiedžių hortenzijų, trilapio migdolo, trešnių, vyšnių ar graikinių riešutmedžių genėjimą geriau atidėti vėlesniam laikui.
