Danijoje išaiškėjusi istorija apie spermos donorą, turintį retą vėžio riziką didinančią genetinę mutaciją, sukrėtė visuomenę. Jo sperma padėjo pradėti beveik du šimtus vaikų visame pasaulyje. Šis atvejis kelia rimtų klausimų dėl pagalbinio apvaisinimo saugumo ir kontrolės.
Donoras pats nejaučia ligos simptomų ir ilgus metus buvo laikomas visiškai sveiku. Jo mėginiai buvo pardavinėjami daugeliui klinikų įvairiose šalyse. Tik vėliau paaiškėjo, kad dalis vaikų paveldėjo pavojingą mutaciją.
Ši istorija atskleidžia itin jautrią pagalbinio apvaisinimo pusę, kai rizika paliečia ne vieną šeimą, o ištisą tarptautinę bendruomenę. Ji parodė, kad esamos patikros procedūros gali būti nepakankamos, todėl vis garsiau kalbama apie griežtesnius reikalavimus ir didesnį skaidrumą.
Donoro spermos naudojimas pasauliniu mastu
Nuo 2006 iki 2022 metų šio donoro sperma buvo parduota kelioms dešimtims klinikų keturiolikoje šalių. Vien Danijoje jo pagalba gimė 99 vaikai. Visame pasaulyje skaičiuojama mažiausiai 197 vaikai, pradėti naudojant šio donoro spermos mėginius.
Iš pradžių spermos bankas nesulaukė jokių rimtų nusiskundimų dėl donoro sveikatos. Tačiau vėliau vienam iš vaikų buvo diagnozuotas vėžys ir nustatyta reta genetinė mutacija. Tai tapo pirmuoju pavojaus signalu, kad patikros metu kažkas galėjo būti nepastebėta.
Reta TP53 geno mutacija
Gavęs informaciją apie susirgusį vaiką, spermos bankas iš naujo patikrino donoro mėginius. Pirmoji išsamesnė patikra retos TP53 geno mutacijos neaptiko, todėl spermos pardavimai buvo atnaujinti. Tik po kelerių metų, pasirodžius naujiems susirgimo atvejams, įtarimai sustiprėjo.
Pakartotiniai, dar detalesni tyrimai parodė, kad donoras yra retos ir anksčiau nenustatytos TP53 mutacijos nešiotojas. Mutacija aptikta tik dalyje spermos ląstelių, o kituose audiniuose jos nerasta. Todėl pats donoras serga labai nežymiai arba išvis nejaučia jokių ligos požymių.
Rizikos vaikams ir šeimoms
Ne visi šio donoro vaikai paveldėjo minėtą mutaciją, tačiau tiems, kurie ją turi, gali būti gerokai padidėjusi tam tikrų vėžio formų rizika. Tai kelia didelį nerimą tėvams, kurie sprendė vaisingumo problemas manydami, kad renkasi saugų ir mediciniškai kontroliuojamą kelią. Dabar daliai šeimų tenka gyventi su papildoma nežinia dėl savo vaikų sveikatos ateityje.
Šeimoms tampa ypač svarbi ne tik medicininė, bet ir psichologinė parama, taip pat galimybė gauti išsamią genetinę konsultaciją. Ankstyvas rizikos žinojimas leidžia dažniau tikrintis sveikatą, planuoti profilaktinius tyrimus ir atidžiau stebėti vaiko būklę. Tačiau kartu tai reiškia ir ilgalaikį emocinį krūvį, nuolatinį nerimą ir sudėtingus pokalbius šeimoje.
Reguliavimas ir pamokos ateičiai
Daugelyje Europos šalių yra nustatyti apribojimai, kiek vaikų gali gimti iš vieno donoro, tačiau tarptautinių, vienodai taikomų taisyklių vis dar trūksta. Donoro sperma gali keliauti per valstybių sienas ir sukurti šimtus genetinių giminaičių skirtingose šalyse. Tai apsunkina ne tik rizikos vertinimą, bet ir svarbios informacijos perdavimą šeimoms, kai išaiškėja pavojinga mutacija.
Po šio atvejo spermos bankas nustatė griežtesnį leidžiamų šeimų skaičiaus limitą vienam donorui. Ekspertai ragina tobulinti genetinio patikrinimo metodus, naudoti jautresnes technologijas ir greičiau dalintis informacija tarp klinikų ir šalių apie galimus pavojus.
Tokios istorijos primena, kad reprodukcinės technologijos turi būti lydimos itin atsakingos ir skaidrios priežiūros. Saugumo standartai, genetinės patikros protokolai ir tarptautinis bendradarbiavimas tampa esminiais veiksniais siekiant apsaugoti donorus, tėvus ir svarbiausia – jų vaikus.
