Pradinis puslapis » Naujausi straipsniai » Kodėl šunys loja ir kaip tai keisti? Paprasti, bet veiksmingi žingsniai ramybei namuose

Kodėl šunys loja ir kaip tai keisti? Paprasti, bet veiksmingi žingsniai ramybei namuose

Pagrindinė iliustracija
Pagrindinė iliustracija. Nuotrauka: Per Lööv / Unsplash.

Nuolat lojantis šuo gali varginti ne tik šeimininką, bet ir kaimynus, kelti įtampą šeimoje ir trukdyti poilsiui. Dažnai tai nėra „blogo charakterio“ problema, o natūrali šuns komunikacija, kurią galima nukreipti tinkama linkme.

Supratus, kodėl šuo loja, galima daug ramiau ir nuosekliau keisti jo elgesį. Svarbiausia ne bausti, o padėti gyvūnui jaustis saugiau ir aiškiau suprasti, ko iš jo tikimasi.

Kaip suprasti, kodėl šuo loja?

Pirmas žingsnis, bandant sumažinti lojimą, yra išsiaiškinti jo priežastį. Skirtingos situacijos sukelia skirtingą elgesį, todėl tinka ir skirtingi sprendimai.

Dalis šunų labiausiai loja, kai kažkas skamba laiptinėje, daliai nepatinka pro langą matomi praeiviai, kiti pradeda loti iš nuobodulio ar kai lieka vieni namuose. Stebėkite, kada ir į ką labiausiai reaguoja jūsų augintinis.

Teritorijos saugojimas ir garsai už durų

Daugelis šunų yra labai jautrūs garsams už durų ar laiptinėje. Lojimas šiuo atveju dažniausiai yra bandymas įspėti šeimininką ir išgąsdinti „svetimą“.

Šioje situacijoje padeda kasdienė praktika, kai trumpam suvaidinate „svetimo atėjimą“, tačiau šuniui nieko blogo nenutinka. Pavyzdžiui, kelis kartus per dieną specialiai paskambinkite į savo durų skambutį ir ramiai, be skubėjimo, nueikite iki durų, skirdami dėmesį šuns nuraminimui.

Lojimas pro langą ar balkone

Šunys, daug laiko praleidžiantys prie lango ar balkone, dažnai tampa itin reaguojantys į viską, kas juda lauke. Taip atsiranda nuolatinis lojimas į praeivius, dviračius ar automobilius.

Čia svarbu riboti šuns „budėjimą“ prie lango, bent dalį dienos užtraukti užuolaidas ar perstumti sofą. Naudinga ir alternatyvi veikla: sunkesni žaislai su skanėstais, mokymas ramiai gulėti savo vietoje, kai lauke girdisi dirgikliai.

Nuobodulys ir per mažai veiklos

Jei šuo didžiąją dienos dalį praleidžia vienas, neturi pakankamai fizinės ar protinės veiklos, lojimas tampa būdu išlieti susikaupusią energiją. Tokiu atveju draudimai neveikia, nes problema yra ne garsas, o nepakankamai turininga kasdienybė.

Pasivaikščiojimai neturėtų būti vien trumpas reikalų atlikimas. Reikalinga ir bent viena ilgesnė išvyka, kur šuo gali uostinėti, tyrinėti aplinką, kartais trumpai pažaisti ar atlikti paprastas komandas už skanėstus.

Lojimas palikus vieną namuose

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Chiputt Golf / Unsplash.

Lojimas ar kaukimas vienam likus namuose dažnai rodo nerimą ir nesaugumo jausmą. Tokiais atvejais bausmės grįžus namo situaciją tik pablogina, nes šuo pradeda nerimauti dar labiau.

Naudinga pradėti nuo labai trumpų išėjimų, pavyzdžiui, išeiti iš buto kelioms minutėms ir pamažu laiką ilginti. Jei kyla įtarimų, kad šuniui labai sunku būti vienam, verta pasitarti su dresuotoju ar veterinaru, kad būtų įvertinta situacija.

Kaip reaguoja pats šeimininkas?

Nejučia žmonės kartais patys sustiprina šuns lojimą. Pavyzdžiui, jei augintinis loja ir tuomet gauna daug dėmesio, net jei tai barimas, jis išmoksta, kad lojimas padeda „prisišaukti“ šeimininką.

Geresnis kelias yra spontanišką lojimą ignoruoti, o pagirti ir apdovanoti tuomet, kai šuo nutyla, net jei tai vos kelios sekundės. Taip gyvūnas pradeda sieti ramų elgesį su dėmesiu ir skanėstais.

Ko vengti bandant sumažinti lojimą?

Stiprios bausmės, riksmai ar fizinis kontaktas tik sukelia daugiau streso ir didina įtampą. Tokiu atveju šuo nebemato šeimininko kaip saugios atramos, o tai ilgainiui gali iššaukti kitus elgesio sunkumus.

Taip pat specialistai nerekomenduoja antkaklių, kurie skleidžia nemalonius garsus ar kitokius dirgiklius dėl lojimo. Jie trumpam gali sumažinti garsą, bet neišmoko šuns ramiau reaguoti ir nepašalina tikrosios priežasties.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jei lojimas labai intensyvus, trunka ilgą laiką ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į šunų elgesio specialistą. Jis gali padėti suprasti konkrečias priežastis ir sudaryti aiškų veiksmų planą.

Jeigu kyla įtarimų, kad šuns elgesio pokyčiai gali būti susiję su skausmu, klausos ar regos problemomis, svarbu pasikonsultuoti su veterinaru. Tik įsitikinus, kad augintinis sveikas, galima tikėtis tvarių dresūros rezultatų.

Nuoseklumas ir kantrybė atsiperka

Lojimo mažinimas dažnai nėra vienos savaitės projektas. Tai kasdieniai, bet nedideli žingsniai: aiškus dienos režimas, pakankamai veiklos ir laiku pastebėtas ramus šuns elgesys.

Nuosekliai dirbant, dauguma šunų išmoksta reaguoti tyliau, o šeimininkai geriau supranta savo augintinio signalus. Ramiau gyvenantis šuo reiškia ramesnius namus ir mažiau įtampos visai šeimai.

0 komentarai