Ar vaikas prašo šuniuko ar kačiuko? 7 svarbiausi klausimai tėvams prieš priimant sprendimą

Augintinis daugeliui vaikų atrodo kaip svajonė: mylintis draugas, su kuriuo galima žaisti, dalintis paslaptimis ir apkabinimais. Tačiau už mielo žvilgsnio slepiasi ilgametis įsipareigojimas, kuris palies visą šeimą, ne tik vaiką.

Prieš apsisprendžiant, ar į namus priimti šuniuką ar kačiuką, verta labai blaiviai įvertinti savo kasdienybę, finansus, kantrybę ir vaiko pasirengimą. Kuo daugiau dalykų apgalvosite iš anksto, tuo didesnė tikimybė, kad augintinis šeimoje bus tikras džiaugsmas, o ne nuolatinio streso šaltinis.

Ar vaikas tikrai pasiruošęs?

Vaikai dažnai nori augintinio spontaniškai: pamatę mielą šuniuką parke ar internete, po apsilankymo pas draugus ar senelius. Tėvams svarbu atskirti trumpalaikį norą nuo ilgalaikės motyvacijos rūpintis gyvu padaru kasdien.

Jei vaikas nuolat grįžta prie šios temos, domisi skirtingomis veislėmis, klausia apie priežiūrą, skaito ar žiūri laidas apie gyvūnus, tai geras ženklas. Vis dėlto net ir tokiais atvejais pirmiausia būtina aiškiai aptarti atsakomybes ir ribas.

Kas iš tiesų rūpinsis gyvūnu?

Nors vaikas gali nuoširdžiai žadėti „viskuo rūpintis“, suaugusieji turėtų suvokti, kad pagrindinė atsakomybė neišvengiamai teks jiems. Mažesni vaikai greitai pavargsta nuo pasikartojančių užduočių ir daugeliu atvejų negali tinkamai įvertinti gyvūno poreikių.

Realus planavimas reiškia, kad tėvai iš anksto žino, kas šeimoje kelsis anksčiau pasivaikščioti su šunimi, kas šers, valys kraiko dėžę, organizuos skiepų ir profilaktinių patikrų grafikus. Vaikas gali ir turėtų padėti, bet negali būti vienintelis atsakingas asmuo.

Kiek kainuos naujas šeimos narys?

Augintinis reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir nuolatines išlaidas. Prie vienkartinių pirkinių prisideda kasdienis maistas, smėlis katei, žaislai, dresūros priemonės, priežiūros reikmenys ir paslaugos.

Pradiniu etapu šuniukui ar kačiukui gali prireikti nuo kelių šimtų iki daugiau nei 1 000 eurų įvairioms priemonėms, o vėliau kas mėnesį gali prireikti kelių dešimčių ar net daugiau nei šimto eurų. Taip pat reikėtų žinoti, kad bet kokie sveikatos sutrikimai gali reikšmingai padidinti išlaidas, todėl verta turėti finansinę atsargą ir dėl konkrečių sveikatos klausimų tartis su veterinaru.

Ar jūsų kasdienybė leidžia turėti augintinį?

Šuns ar katės poreikiai turi tilpti į realią šeimos dienotvarkę, o ne į idealų variantą, kurį įsivaizduojame atostogų metu. Jei dažnai dirbate viršvalandžius, dažnai keliaujate, vaikai lanko daug būrelių, gali būti sudėtinga užtikrinti pakankamai laiko gyvūnui.

Šunims reikia kasdienių pasivaikščiojimų ir bendravimo, katėms taip pat reikalingas dėmesys, žaidimai, švarus kraikas ir nuolatinė stebėsena. Reikėtų iš anksto numatyti, kas rūpinsis augintiniu, kai visa šeima išvyksta atostogų, ir ar turite patikimų žmonių, galinčių laikinai perimti priežiūrą.

Šuo ar katė: kas labiau tinka vaikui?

Šuo dažnai atrodo geriausias žaidimų draugas, tačiau šiam gyvūnui reikia itin daug laiko ir fizinio aktyvumo. Reguliarūs pasivaikščiojimai, dresūra, socializacija su kitais šunimis ir žmonėmis pareikalaus daug energijos iš visos šeimos.

Katė dažnai laikoma „lengvesniu“ pasirinkimu, bet ir ji turi aiškių poreikių: švari kraiko dėžė, įvairi aplinka lipimui ir slėpimuisi, skirtingi žaislai, galimybė atsitraukti nuo pernelyg aktyvaus vaiko. Svarbu rinktis ne pagal stereotipus, o pagal tai, kiek realiai galite skirti laiko ir dėmesio.

Kaip iš anksto paruošti vaiką?

Vienas iš geriausių būdų patikrinti vaiko pasirengimą yra duoti konkretų, nuolat pasikartojantį darbą, nesusijusį su gyvūnu. Pavyzdžiui, savaitę ar dvi kasdien leisti jam būti atsakingam už augalų laistymą ar stalo paruošimą ir stebėti, ar jis šios užduoties nepamiršta.

Taip pat galima kurį laiką padėti draugams ar giminaičiams prižiūrėti jų augintinį: kartu eiti pasivaikščioti su šunimi, prižiūrėti katę, kol šeimininkai išvykę. Vaikas realiai pamatys, kad tai ne tik žaidimai, bet ir gana nuoseklus darbas, kuris nesibaigia po kelių dienų.

Nuo ko pradėti, jei apsisprendėte?

Jei nusprendėte, kad augintinis jūsų šeimai tinka, verta neskubėti ir rimtai pasiruošti. Pirmiausia pasidomėkite skirtingomis šunų ar kačių veislėmis, jų temperamentu ir poreikiais, o taip pat pagalvokite apie galimybę priglausti gyvūną iš prieglaudos.

Prieš atsiveždami naują šeimos narį, pasiruoškite namus: parinkite gyvūnui saugią vietą miegui, maisto ir vandens indus, žaislus, numatykite, kur bus šuns guolis ar katės kraiko dėžė. Iš anksto aptarkite su vaikais aiškias taisykles, kada ir kaip galima liesti gyvūną, kada jam reikia poilsio, ir susitarkite, kas kurią dieną padės rūpintis kasdienėmis užduotimis.

Kada geriau palaukti?

Jei šeimoje ką tik gimė kūdikis, vyksta kraustymasis, skyrybos ar kiti dideli pokyčiai, naujas augintinis gali tik padidinti įtampą. Tokiais laikotarpiais net ir geriausi norai dažnai susiduria su realybe, kurioje nelieka nei laiko, nei kantrybės dar vienam šeimos nariui.

Geriau atidėti sprendimą keliems mėnesiams ar metams, nei priimti jį tuomet, kai namuose tvyro nuolatinis stresas. Vaikui galima tai atvirai paaiškinti ir kartu suplanuoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis prie šios temos bus galima sugrįžti, pavyzdžiui, kai šeimos ritmas taps stabilesnis.