Ką iš tikrųjų reiškia turėti absoliučią klausą? Faktai, mitai ir netikėtos pasekmės

Daugelis yra girdėję apie žmones, kurie „iš pirmo karto“ atpažįsta bet kurį garsą ir iš karto pasako jo natą. Absoliuti klausa skamba kaip supergalia, tačiau mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad tai ir sudėtingas, ir ne visada patogus gebėjimas.

Ši reta savybė intriguoja muzikantus, tėvus ir tyrėjus, o kartu gimdo daugybę mitų. Ką iš tiesų žinome apie absoliučią klausą, kiek ji naudinga ir ar jos galima išmokti?

Kas yra absoliuti klausa?

Absoliuti klausa vadinamas gebėjimas be etaloninio garso iškart atpažinti ar įvardyti girdimo garso aukštį: pavyzdžiui, išgirdus pianino klavišą pasakyti, kad tai sol ar fa diezas. Svarbu tai, kad žmogui nereikia „pasitikrinti“ su kita nata ar instrumentu.

Priešingas atvejis yra santykinė klausa, kurią turi dauguma muzikantų. Tuomet žmogus gali tiksliai įvertinti intervalus ir atstumus tarp natų, bet jam būtinas pradinis atskaitos taškas.

Kiek žmonių turi šį gebėjimą?

Tikslūs skaičiai skirtinguose tyrimuose skiriasi, bet dauguma mokslininkų sutinka, kad absoliuti klausa yra reta. Dažnai minimi keli žmonės iš 10 000, nors tarp profesionalių muzikantų šis rodiklis gerokai didesnis.

Vis dėlto ji toli gražu nėra tokia paplitusi, kaip kartais atrodytų žiūrint talentų šou ar skaitant sensacingas istorijas apie „muzikinius genijus“. Nemaža dalis gabių muzikantų puikiai groja turėdami tik labai gerai išlavintą santykinę klausą.

Įgimtas talentas ar ankstyvas mokymasis?

Viena karščiausių diskusijų sukasi aplink klausimą, ar absoliuti klausa paveldima, ar jos galima išmokti. Tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį turi ir genetika, ir ankstyva aplinkos įtaka, ypač vaikystėje.

Dalis mokslininkų pastebi ryšį tarp absoliučios klausos ir ankstyvo muzikinio ugdymo, kai vaikas sistemingai susipažįsta su natomis ir tonacijomis dar iki 6 ar 7 metų. Kuo vėliau pradedama, tuo mažesnė tikimybė, kad gebėjimas išsivystys pilna apimtimi.

Kalba, kuria kalbame, ir klausos ypatumai

Įdomu tai, kad absoliuti klausa dažniau aptinkama tarp žmonių, vaikystėje kalbėjusių toninėmis kalbomis, pavyzdžiui, mandarinų ar kantono. Tokiose kalbose skiemens aukštis gali keisti žodžio reikšmę, todėl ausis nuo mažens įpratusi itin tiksliai sekti garso aukštį.

Manoma, kad toks kalbinis fonas tarsi treniruoja smegenis atpažinti ir įsiminti aukščius kaip atskirus vienetus. Lietuviškai kalbantiems tai gali atrodyti neįprasta, nes mūsų kalboje garsų aukštis didelės semantinės reikšmės neturi.

Ar absoliuti klausa visada padeda muzikui?

Absoliuti klausa atrodo tarsi garantuota sėkmė muzikos pasaulyje, tačiau praktika rodo, kad tai tik viena dėlionės dalis. Daug svarbiau yra muzikinė vaizduotė, ritmas, technika, kūrybiškumas ir atkaklus darbas.

Be to, absoliučia klausa pasižymintiems žmonėms kartais būna net sunkiau mėgautis muzika. Pavyzdžiui, jiems jautriai krinta į ausį net minimalios intonavimo klaidos chore ar orkestre, o transponuotos dainos gali skambėti „netaisyklingai“.

Kai muzika tampa per garsiai tiksli

Mokslinėje literatūroje aprašyta atvejų, kai absoliučią klausą turintys žmonės patiria didelį diskomfortą, kai įprasti standartai pasikeičia. Pavyzdžiui, jeigu koncertinė nata la skirtingomis epochomis buvo derinama šiek tiek kitaip, žmogui, įpratusiam prie šiuolaikinio standarto, senoji muzika skamba „pusę tono žemiau“.

Kai kurie absoliučią klausą turintys asmenys jautriai reaguoja ir į kasdienius garsus: durų skambutį, sirenas, elektros prietaisų ūžesį. Visi šie garsai jiems turi konkrečią „natą“, todėl triukšmingoje aplinkoje protas tiesiog perkraunamas informacija.

Mitai apie genialumą ir tobulesnį girdėjimą

Vienas labiausiai paplitusių mitų teigia, kad absoliuti klausa automatiškai reiškia genialumą. Iš tikrųjų tarp ją turinčių žmonių yra labai skirtingo lygio muzikantų ir apskritai nemažai tų, kurie muzika neužsiima profesionaliai.

Kitas mitas, kad absoliučią klausą turintys asmenys girdi geriau negu kiti. Jų klausa nėra „aštresnė“, tiesiog smegenys kitaip koduoja ir įsimena garso aukštį, todėl žinių apie natų pavadinimus ir tonacijas jie nepamiršta visą gyvenimą.

Ar jos galima išmokti suaugus?

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia klausimas, ar absoliučią klausą galima išlavinti vėliau, pavyzdžiui, naudojantis treniruočių programomis ar DI įrankiais. Tyrimų rezultatai kol kas nevienareikšmiai.

Suaugusieji gali labai pagerinti savo santykinę klausą ir prisiartinti prie absoliučios, ypač jeigu daug dirba su konkrečiomis tonacijomis ir intervalais. Tačiau spontaniškas ir visoms natoms apimantis gebėjimas, tikėtina, yra labiausiai pasiekiamas tiems, kurių smegenys buvo „apmokytos“ vaikystėje.

Ryšys su autizmo spektru ir sinestezija

Tyrėjai yra pastebėję, kad absoliuti klausa dažniau aptinkama tarp žmonių, esančių autizmo spektre. Tai nereiškia, kad vienas reiškinys sukelia kitą, tačiau galimi bendri smegenų informacijos apdorojimo ypatumai.

Kai kuriais atvejais absoliuti klausa pasireiškia kartu su sinestezija, kai žmogus girdi spalvas ar mato garsus kaip formas. Pavyzdžiui, tam tikra nata jam visuomet „atrodo“ žalia ar mėlyna, todėl garso aukštis susiejamas ne tik su ausimi, bet ir su vaizdu.

Kaip atpažinti, ar turite absoliučią klausą?

Dalis žmonių apie savo gebėjimą sužino atsitiktinai, pavyzdžiui, vaikystėje klausydamiesi pianino ir tiksliai pakartodami natas. Kiti tai atranda muzikos mokykloje, kai užduotys, reikalaujančios atpažinti garsus be etalono, pasirodo neįprastai lengvos.

Norint patikimiau įvertinti savo gebėjimus, paprastai naudojami profesionalūs klausos testai. Juose atsitiktine tvarka grojamos natos ir klausiama jų pavadinimų, be jokio pagalbinio garso, o rezultatai lyginami su statistika.

Kodėl ši tema taip traukia žmones?

Absoliuti klausa atveria langą į tai, kaip skirtingai gali veikti žmogaus smegenys. Ji primena, kad mūsų suvokimas nėra vienodas ir kad kiekvienas iš mūsų pasaulį „girdi“ ir mato savaip.

Muzikantams ši savybė išlieka intriguojanti, bet ji neturėtų tapti vieninteliu sėkmės matu. Galiausiai, net ir neturint absoliučios klausos, galima sukurti įsimintiniausius kūrinius ir patirti tiek pat stiprų emocinį ryšį su muzika.