Kaip išnaudoti lietų savo kieme? Paprasti lietaus vandens surinkimo būdai be sudėtingų sistemų

Lietus Lietuvoje krinta nereguliariai, todėl vasarą tenka dažnai laistyti veją ir augalus, o sąskaitos už vandenį auga. Net ir nedidelis lietaus vandens surinkimas gali gerokai sumažinti išlaidas ir padėti augalams geriau jaustis sausros metu.

Pasitelkus kelis nesudėtingus sprendimus, lietų galima paversti praktišku resursu tiek daržui, tiek vejai, tiek dekoratyviniams augalams. Tam nereikia brangios įrangos ar sudėtingų statybos darbų, pakanka kelių apgalvotų pasirinkimų kieme.

Kur ir kiek lietaus vandens galima surinkti?

Daugiausia lietaus vandens susirenka nuo namo ir ūkinių pastatų stogų, todėl verta įvertinti, kokį plotą jie užima. Nuo 50 kv. metrų stogo per stipresnę liūtį nuotekėti gali kelios dešimtys kibirų vandens, kurie dažnai tiesiog nubėga į drenažą ar gatvę.

Kuo didesnis stogas, tuo labiau apsimoka įsirengti talpą ar kelias. Svarbu, kad latakai būtų tvarkingi ir švarūs, nes ten kaupiantis lapams ir samonoms vanduo greičiau užsiteršia ir nebetinka naudoti ilgesnį laiką.

Paprasta talpa prie latako: nuo ko pradėti?

Pats paprasčiausias būdas pasinaudoti lietumi yra pastatyti vandens statinę ar specialią plastikinę talpą prie nusileidžiančio latako. Tokios talpos dažnai turi dangtį ir kranelį apačioje, todėl patogu pripildyti laistytuvą ar prijungti žarną trumpam laistymui.

Renkantis talpą verta atkreipti dėmesį į dydį ir vietą. Prie mažo sodo namelio užteks 200 litrų talpos, o prie pagrindinio namo verta rinktis 500 ar net 1 000 litrų, jei turite daug gėlynų ar jaunų medelių, kuriems reikia reguliaraus laistymo.

Kaip nukreipti lietų į talpą?

Norint, kad vanduo iš latako tekėtų ne į žemę, o į statinę, pakanka įdiegti paprastą lietaus vandens surinktuvą. Tai nedidelė detalė, įstatoma į vertikalų lataką, kuri dalį srauto nukreipia į žarnelę ir talpą, o jai prisipildžius vanduo toliau teka senąja kryptimi.

Tokį sprendimą galima sumontuoti be didelių darbų, dažnai užtenka pjūklo metalui ar plastikui ir kelių tvirtinimo detalių. Svarbu surinktuvą įmontuoti tokiame aukštyje, kad būtų patogu nuvesti žarną į talpą ir prižiūrėti visą sistemą.

Lietaus vandens naudojimas daržui ir vejai

Lietaus vanduo augalams yra tinkamesnis už čiaupo vandenį, nes neturi chloro ir dažnai būna minkštesnis. Juo ypač tinka laistyti pomidorus, agurkus, uogakrūmius ir kaprizingesnius dekoratyvinius augalus, jautrius kalkingam vandeniui.

Laistant veją lietaus vandeniu verta planuoti laistymą taip, kad vanduo nepasiliktų ant paviršiaus balomis. Geriausia laistyti vakarais arba anksti ryte, kai mažesni garavimo nuostoliai ir vanduo spėja susigerti į dirvą.

Kur laikyti talpas ir kaip jas apsaugoti?

Lietaus vandens talpas geriausia statyti pavėsyje arba bent iš dalies nuo saulės apsaugotoje vietoje. Tamsesnė aplinka sulėtina dumblių ir mikroorganizmų dauginimąsi, todėl vanduo ilgiau išlieka švaresnis ir neatsiranda nemalonus kvapas.

Talpų dangčiai turi būti sandarūs, kad į vidų nepatektų lapai, smulkios šakelės ir uodai. Atidarytas vanduo greitai tampa vabzdžių veisimosi vieta, todėl verta pasirūpinti smulkiu tinkleliu arba kitokiu uždengimu, kuris kartu nepristabdytų vandens srauto.

Lietaus sodas: sprendimas pertekliniam vandeniui

Jei kieme dažnai susidaro balos arba vanduo subėga į vieną žemą vietą, galima įrengti vadinamąjį lietaus sodą. Tai nedidelis įdubęs plotas su gilesnėmis šaknimis augančiais augalais, kurie gali sugerti daugiau drėgmės ir pakelia trumpalaikį užmirkimą.

Tokiam plotui tinka vietiniai daugiamečiai augalai, smilgos, kai kurie krūmai, kurie nereikalauja nuolatinės priežiūros. Svarbu pasirinkti vietą, kur vanduo natūraliai subėga nuo stogo ar trinkelių, bet kur jis nesikaups prie pat namo pamatų.

Lašelinio laistymo prijungimas prie lietaus talpos

Turint didesnę talpą ir nuožulnią vietą galima prijungti paprastą lašelinio laistymo sistemą. Žarna su skylutėmis ar specialūs lašintuvai gali būti išdėstyti palei augalų eiles, o vanduo teka gravitacijos būdu be siurblio.

Šiuo atveju ypač svarbu švarus vanduo ir filtravimas. Prieš jungiant lašelinei sistemai verta įdiegti paprastą filtrą, kad į žarnas nepatektų lapų ar smėlio dalelių, kurios greitai užkemša mažas angas.

Kiek tai kainuoja ir kada atsiperka?

Paprasta 300 litrų plastikinė talpa su dangčiu, kraneliu ir latako surinktuvu dažnai kainuoja apie 60–100 eurų, priklausomai nuo gamintojo ir komplektacijos. Prie to gali prisidėti keli eurai už papildomas žarnas ar filtrus, jei nuspręsite sistemą praplėsti.

Turint nemažą kiemą ar daržą, per vieną sezoną galima sutaupyti keliasdešimt eurų, ypač jei vanduo skaičiuojamas pagal skaitiklį. Be tiesioginės finansinės naudos, mažėja apkrova centralizuotoms nuotekų sistemoms ir išvengiama perteklinio vandens kieme po stiprių liūčių.

Ką verta prisiminti dėl saugumo ir higienos?

Lietaus vanduo iš stogo netinka gerti ar naudoti maistui, nes gali būti užterštas paukščių išmatomis ir dulkėmis. Jis skirtas tik laistymui, tvarkymui ir kitiems ūkiniams poreikiams, pavyzdžiui, įrankių ar sodo technikos plovimui.

Šaltuoju metų laiku talpas reikėtų ištuštinti arba palikti jas pripildytas tik iš dalies, kad vandeniui užšalus jos nesuskiltų. Prieš žiemą verta patikrinti ventilius ir žarnas, kad pavasarį sistema būtų paruošta priimti pirmąsias pavasario liūtis.