Gegužinis baltikas – tvirtas, mėsingas grybas, pasirodantis gegužės mėnesį. Europoje šis grybas yra taip gerbiamas, kad net turi atskirą pavadinimą – „Švento Jurgio grybas“. Nepaisant kuklios išvaizdos, gegužinis baltikas laikomas tikru delikatesu.
Kaip atrodo gegužinis baltikas?
Šis grybas turi šviesią, beveik baltą arba kreminę kepurėlę, kurios skersmuo siekia 3–10 cm, o su amžiumi keičia formą – nuo pusiau sferinės iki šiek tiek banguotos.
Kotelis storas, trumpas – iki 8 cm aukščio, dažnai su sustorėjimu prie pagrindo. Lakšteliai siauri, dažni, neįprastai ploni net ir subrendusių grybų, o minkštimas – tankus ir sultingas.
Išvaizda kukli, be ryškių spalvų ar raštų, tačiau būtent tai daro grybą atpažįstamą. Vienas charakteringų požymių – kvapas: „miltiškas“, kaip dažnai nurodoma žinynuose, arba panašus į šviežios žolės kvapą.
Auga dažniausiai grupėmis, sudarydamas „raganų ratus“.

Kur auga šis grybas?
Gegužinį baltiką galima rasti atvirose vietose – pakraščiuose, pievose, šviesiuose miškuose ar laukų pakraščiuose. Jis mėgsta saulėtas vietas, kur žolė nėra labai tanki, ir gerai įšilusį dirvožemį.
Dažnai jo galima sutikti kaimo kelių pakraščiuose arba miesto parkuose ir vejose.
Ypač aktyviai grybas auga vietose, kuriose yra vidutinė drėgmė ir daug organinių likučių. Kartais pasitaiko net gėlynuose. Jis nevengia žmogaus artumo, todėl pasitaiko netikėtose vietose.
Kada rinkti gegužinius baltikus?
Pavadinimas kalba pats už save – gegužinis baltikas pasirodo dažniausiai gegužės mėnesį, nors pirmieji egzemplioriai gali pasirodyti jau balandžio pabaigoje.
Masinis derėjimas vyksta pavasario viduryje, kai dirvožemis būna gerai įšilęs, bet dar išlaiko drėgmę.
Vakarų Europoje jį tradiciškai renka balandžio 23 dieną – Švento Jurgio dieną, iš čia ir pavadinimas „Jurgio grybas“. Vis dėlto mūsų platumose geriausia jo ieškoti visą gegužę.
Tai vienas iš nedaugelio tikrai pavasarinių grybų. Po birželio jį rasti beveik neįmanoma.
Kuo gegužinis baltikas skiriasi nuo kitų grybų?
Išvaizda gegužinis baltikas panašus į kai kurias pavojingas rūšis, ypač į nuodingą baltąją musmirę. Atskirti juos galima pagal pasirodymo laiką – nuodingoji auga nuo rugpjūčio, o gegužinė – tik pavasarį.
Be to, baltosios musmirės kvapas aštrus, pelėsių ir drėgmės, o gegužinės – švelnus, miltiškas arba agurkinis.
Kitas požymis – lakštelių spalva: gegužinės jie ploni ir šviesūs net ir subrendus. Grybas yra visiškai valgomas ir bus skanus tiek keptas, tiek virtas.
Šaltinis: https://www.rbc.ua/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva

Sveiki, esu Kamilė, Hitas.lt straipsnių autorė. Aistra maisto gamybai, namų jaukumui ir asmeninei gerovei mane įkvepia dalintis atradimais – receptais ir patarimais apie meilę sau – su jumis, mieli skaitytojai.