Yra viena akimirka, kurią atsimenu labai aiškiai. Vakare pasitepiau retinolį, nes norėjau lygesnės odos ir gražesnio tono. Ryte atsikėliau, pažiūrėjau į veidrodį ir pagalvojau: „nu gerai… kas čia dabar?“ Skruostai tempė, smakras pleiskanojo, o veidas jautėsi lyg po ilgos dienos vėjyje. Retinolis buvo geras, bet mano oda tuo metu buvo pavargusi.
Retinolis veidui gali duoti labai gražų rezultatą, kai jis įvedamas protingai. Problema atsiranda tada, kai odos barjeras jau silpnas, o mes dar pridedam greičio. Tada prasideda perštėjimas, pleiskanos ir tas jausmas, kad norisi viską nuplauti ir pamiršti.
Kodėl peršti, nors viską darai „teisingai“
Odos barjeras yra kaip tylus sargybinis. Kai jis tvirtas, oda laikosi rami, mažiau reaguoja, drėgmė laikosi ilgiau. Kai barjeras nusilpęs, oda pasidaro nervinga: reaguoja į vandenį, į kremą, net į orą.
Perštėjimas dažnai reiškia paprastą dalyką: retinolis atėjo į vakarėlį, kai namie jau buvo per daug triukšmo. Barjeras nespėjo pailsėti. Jei dar tuo pačiu metu naudoji stipriai valantį prausiklį, dažnai šveiti, keiti produktus, tada oda tiesiog nebeturi kur dėtis.
Kaip įvesti retinolį, kad oda nesupyktų
Aš išmokau vieną dalyką per klaidas: retinolis mėgsta ritmą, o oda mėgsta ramybę. Pradėk lėčiau, net jei norisi greito efekto. Skamba nuobodžiai, bet veikia.
Prieš pateikdamas trumpą planą, pasakysiu atvirai: dažniausia klaida yra per didelis kiekis. Retinolio daugiau nereiškia geriau, čia tik greitesnis sudirgimas.
Paprastas įvedimo variantas, kuris dažnai išgelbsti:
- pirmas dvi savaites naudok 2 kartus per savaitę vakare
- tepk mažą kiekį, plonas sluoksnis, be storų „kepurių“ ant veido
- tą vakarą rinkis švelnų prausiklį ir raminantį kremą
- jei oda pradeda pleiskanoti, sumažink dažnį, ne didink
Ir dar. Jei jauti, kad oda jau paraudusi prieš retinolį, geriau praleisti vakarą. Viena pauzė dažnai sutaupo visą savaitę nervų.
Pleiskanojimas: ką daryti, kai jau nutiko
Kai pleiskanojimas jau prasidėjo, norisi griebtis šveitiklio ir „nuimti viską“. Prašau, nedaryk to. Šveitimas tokiu metu dažnai tik sustiprina problemą. Oda tada kaip plona plėvelė, jai reikia komforto.
Man labiausiai padėjo paprastas sprendimas: keli vakarai be retinolio, daugiau minkšto drėkinimo, mažiau agresyvių veiksmų. Jei makiažas kabinasi ant pleiskanų, geriau rinktis lengvą drėkinantį kremą ir palikti odą ramybėje, o ne bandyti užmaskuoti kaina.
Jei labai norisi greito „tvarkos“ jausmo, pasikeisk įpročius kelioms dienoms. Nusivalyk veidą švelniai, tepk kremą ramesnėmis tekstūromis, gerk vandens daugiau nei įprastai. Skamba paprastai, bet oda tai pastebi.
Paakiai: kodėl čia lengviausia prisidaryti bėdų
Paakių zona yra plonesnė ir greičiau reaguoja. Dėl to ji dažnai pirmoji pradeda perštėti. Jei retinolis patenka per arti akių, ryte gali jaustis lyg po bemiegės nakties, net jei miegojai gerai.
Čia man patinka paprasta taktika. Retinolį laikau atokiau nuo paakių, o paakių zonai renkuosi atskirą komfortą. O štai paakių padeliai šitoje vietoje yra malonus sprendimas, kai norisi greito gaivumo, mažiau paburkimo, daugiau „aš atrodau pailsėjęs“, net jei diena buvo sunki.
Svarbu tik viena: paakių padelius naudok kaip pagalbą, o ne kaip pasiteisinimą tęsti retinolį, kai oda jau peršti. Jei oda rėkia, pirmas darbas yra ją nuraminti.
Kada retinolis veidui tampa draugu, o ne išbandymu
Taigi retinolis veidui yra draugas tada, kai tu jį valdai, o ne jis tave. Kai laikaisi ritmo, kai barjerą laikai prioritetu, kai nebandai vienu metu daryti visko. Oda tada gražiai atsilygina: lygesnis paviršius, švaresnis tonas, mažiau „netikėtų“ reakcijų.
Jei dabar svarstai, ar tęsti, siūlau paprastą klausimą: ar oda jaučiasi rami? Jei rami, tęsk lėtai. Jei peršti, duok pauzę. Čia nėra gėda sustoti, čia protinga.
