Ar augintinis pasiruošęs kelionei automobiliu? Saugos ir streso mažinimo taisyklės šeimininkams

Vis daugiau lietuvių šunis ir kates pasiima kartu į išvykas, tačiau kelionė automobiliu augintiniui ne visada yra malonus nuotykis. Nuo tinkamo pasiruošimo priklauso tiek gyvūno, tiek vairuotojo saugumas ir visų nuotaika kelyje.

Į keliones su augintiniais reikėtų žiūrėti taip pat atsakingai, kaip į keliones su vaikais. Tai reiškia: planuoti maršrutą, sustojimus, pasirūpinti tinkamomis priemonėmis ir stebėti gyvūno savijautą.

Kaip saugiai pritvirtinti šunį ar katę

Pagrindinė taisyklė keliaujant su augintiniu automobiliu yra aiški: gyvūnas neturi laisvai vaikščioti po saloną. Laisvas šuo ar katė gali blaškyti vairuotoją, patekti po pedalais ar netikėtai užšokti ant vairo ir taip sukelti avariją.

Mažiems šunims ir katėms dažniausiai tinkamiausia transportavimo dėžė arba specialus krepšys. Jį geriausia statyti ant galinės sėdynės ir prisegti saugos diržu, kad staigiai stabdant dėžė nenuslystų ir neapsiverstų.

Vidutinių ir didelių šunų saugumui svarbiausios dvi priemonės: specialūs šunims skirti saugos diržai arba tvorelė bagažinėje. Svarbu naudoti tik šunims pritaikytus diržus, kurie segami prie petnešų, o ne prie kaklo antkaklio.

Tvorelė bagažinėje ypač tinka universalams ir visureigiams. Ji apsaugo, kad šuo neiššoktų į saloną ir kartu suteikia šiek tiek daugiau erdvės patogiai įsitaisyti ilgesnėse kelionėse.

Pasiruošimas prieš išvykstant

Kelionės saugumą labai pagerina tai, ką padarote dar prieš užvesdami automobilį. Geriausia, jei augintinis yra bent šiek tiek pripratęs prie transportavimo dėžės ar petnešų, neskubėkite pirmos kelionės planuoti labai ilgos.

Kelioms dienoms iki išvykimo galima leisti šuniui ar katei pasėdėti dėžėje namuose, įdėti mėgstamą guolį ar žaislą. Taip gyvūnas dėžę ima sieti su pažįstamais, saugiais kvapais, o ne vien tik su automobiliu ir nepažįstamais garsais.

Prieš kelionę nereikėtų augintinio smarkiai šerti. Per pilnas skrandis gali didinti pykinimo riziką, ypač jei gyvūnas jautrus judėjimui. Geriausia paskutinį kartą pamaitinti likus kelioms valandoms iki išvykimo ir visada pasirūpinti šviežiu vandeniu.

Kas kelionėje kelia stresą gyvūnams

Šunys ir katės labai jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius, garsus ir kvapus. Automobilis jiems dažnai reiškia triukšmą, vibraciją, neįprastus kvapus ir neprognozuojamus judesius, todėl natūralu, kad daliai augintinių kelionės sukelia įtampą.

Stresas gali pasireikšti įvairiai: kai kurie gyvūnai pradeda seilėtis, drebėti, stengiasi slėptis ar veržiasi iš dėžės. Kiti atvirkščiai, tampa pernelyg aktyvūs, loja, miaukia, bandydami atkreipti šeimininko dėmesį.

Labai svarbu tokioje situacijoje išlikti ramiam ir nebausti gyvūno už nerimastingą elgesį. Pykčio tonas tik padidina įtampą ir sustiprina ryšį tarp kelionės ir nemalonių emocijų.

Kaip mažinti įtampą kelyje

Vienas paprasčiausių būdų padėti augintiniui atsipalaiduoti kelionėje yra pažįstami kvapai. Į dėžę ar ant guolio bagažinėje verta įdėti namuose naudotą antklodę ar drabužį, kuris kvepia šeimininku, tai daugeliui gyvūnų suteikia saugumo.

Kelionės metu nereikėtų garsiai leisti muzikos ar laikyti atidarytų visų langų. Staigūs, aštrūs garsai ir stiprus vėjas gali gąsdinti ar net sukelti akių ir ausų dirginimą, ypač jei šuo kiša galvą pro langą.

Atsakingi šeimininkai planuoja reguliaras pertraukėles kas 1,5–2 valandas. Sustojus galima leisti šuniui trumpai pasivaikščioti su pavadėliu ir atsigerti, o katei parodyti dėžėje įrengtą tualetą ar keliaujant naudojamą dėžutę smėliui.

Ką turėti „kelionės krepšyje“

Keliaujant su augintiniu pravartu susidėti atskirą „kelioninį krepšį“. Jame verta turėti dubenėlį vandeniui, šiek tiek įprasto pašaro, kelių rūšių skanėstų, maišelių ekskrementams, rankšluostį ir popierinių servetėlių.

Jei kelionė ilgesnė arba vykstate į nežinomą vietą, naudinga pasiimti ir gyvūno dokumentus. Tai ypač aktualu kertant sienas ar apsistojant viešbučiuose, kuriuose pageidaujama parodyti skiepų įrašus ir paženklinimo duomenis.

Jeigu augintinis turi kokių nors sveikatos ypatumų, prieš didesnę kelionę verta pasitarti su veterinaru. Specialistas gali patarti, kaip stebėti gyvūno savijautą, kokie požymiai kelionėje yra normalūs, o kada reikėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos.

Dažnos klaidos ir kaip jų išvengti

Viena pavojingiausių klaidų, kurią vis dar galima pamatyti keliuose, yra šuo su galva pro langą arba visiškai nepririštas bagažinėje. Toks vaizdas gali atrodyti „laisvės“ simbolis, bet iš tiesų kelia didelę traumų riziką net ir menko smūgio atveju.

Kita dažna klaida yra gyvūno palikimas užrakintame automobilyje, ypač šiltuoju metų laiku. Net jei lauke nėra labai karšta, saulės atokaitoje stovinčiame automobilyje temperatūra pakyla labai greitai ir tai gali būti pavojinga augintinio sveikatai.

Dar viena problema, apie kurią verta pagalvoti iš anksto, yra vieta automobilyje. Gyvūno negalima sodinti ant priekinės sėdynės, jei jo negalite visiškai išjungti iš oro pagalvės veikimo zonos, nes avarijos atveju pagalvė gali padaryti rimtos žalos.

Kai kelionės tampa kasdienybe

Šunys ir katės gana greitai prisitaiko, jei kelionės automobiliu jiems tampa įprasta, o ne vienkartinė, labai įtempta patirtis. Pradėti galima nuo trumpų, kelių minučių išvykų, pavyzdžiui, iki artimiausio parko ir atgal.

Jei kelionės dažnos, verta stebėti, kaip bėgant laikui keičiasi gyvūno elgesys. Jeigu, nepaisant treniruočių, jis vis tiek labai nerimauja, pradeda vemti ar elgtis neįprastai, būtina pasitarti su veterinaru, kuris padės įvertinti situaciją ir patars tolesnius žingsnius.

Kai šeimininkas laikosi saugumo taisyklių, kelionės su augintiniu gali tapti malonia rutina. Tinkamai pasiruošęs vairuotojas jaučiasi ramiau, o gyvūnas ima kelionę sieti su naujais kvapais, įspūdžiais ir laiku kartu su šeima.