Internete pirkdama naudotus batus viena moteris netikėtai sulaukė banko laiško su prašymu paaiškinti seną mokėjimą. Bankas norėjo sužinoti, kam buvo skirta pervesta suma ir kokiu tikslu ji išsiųsta. Moteriai taip pat pasiūlyta pateikti pirkimo čekį arba sutartį su pardavėju.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo keista, nes suma buvo nedidelė ir susijusi su visiškai įprastu pirkiniu. Vis dėlto bankai privalo stebėti tiek įeinančius, tiek išeinančius mokėjimus ir vertinti jų saugumą. Dėl šios priežasties net ir nedidelis pervedimas kartais gali tapti papildomų klausimų priežastimi.
Norėdami paaiškinti, kodėl taip nutinka, žurnalistai kreipėsi į „Swedbank“, „Luminor“ ir „SEB“ atstovus. Visų trijų bankų pozicija panaši – jie vadovaujasi tais pačiais saugumo ir rizikos vertinimo principais. Bankų teigimu, klientų prašymai pateikti papildomą informaciją nėra išskirtiniai atvejai, o kasdienė prevencinės veiklos dalis.
Bankų prievolė stebėti mokėjimus
Bankai aiškina, kad mokėjimų kontrolė yra jų teisinė pareiga, o ne pasirinkimas. Nesvarbu, ar pervedama didelė, ar minimali suma – kiekviena operacija yra įvertinama automatinėse sistemose. Bankas turi teisę paprašyti paaiškinimo bet kuriuo metu po mokėjimo įvykdymo.
„SEB“ atstovė pabrėžia, kad prašymas papildyti informaciją net ir praėjus kelioms savaitėms po mokėjimo yra įprastas reiškinys. Toks terminas leidžia bankui sistemingai peržiūrėti sandorius ir, esant poreikiui, patikslinti jų aplinkybes. Nors klientui tai gali kelti nepatogumų, tokia praktika yra esminė saugumo procedūrų dalis.
Kodėl sistema fiksuoja „raudoną signalą“?
„Swedbank“ atstovas paaiškina, kad įtarimus neretai sukelia ne pats klientas, o mokėjimo gavėjas. Jei asmuo ar įmonė, kuriems pervedami pinigai, banko požiūriu kelia didesnę riziką arba nėra to banko klientai, sistema gali reaguoti griežčiau. Tokiu atveju bankas tikrina sandorio esmę, nors pirkėjas pats jokiais pažeidimais neįtariamas.
Tokie prašymai neturėtų būti priimami asmeniškai, nes rizikos veiksniai gali slypėti būtent kitoje sandorio pusėje. Priežastys gali būti įvairios – neregistruota veikla, anksčiau fiksuoti sukčiavimo atvejai ar kiti duomenys, kurie bankui atrodo įtartini. Kartais papildoma informacija renkama ir tam, kad būtų apsaugoti kiti klientai nuo galimų apgaulės schemų.
Ryšys su sukčiavimo prevencija
Bankai pabrėžia, kad didžioji dalis prašymų pateikti paaiškinimus susijusi su įtarimais dėl galimo sukčiavimo. Šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje apgaulės būdų nuolat daugėja, todėl netipiniai ar neaiškios paskirties mokėjimai yra tikrinami atidžiau. Taip siekiama apsaugoti tiek konkrečius klientus, tiek visą finansų sistemą.
„Luminor“ atstovė primena, kad kiekvienas mokėjimas yra dvipusis – vertinami tiek mokėtojo, tiek gavėjo duomenys ir elgsena. Net jei pervedama suma maža, bankui svarbu įsitikinti, kad sandoris teisėtas ir aiškiai suprantamas. Todėl papildomų klausimų gali sulaukti ir visiškai kasdieniški, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantys pervedimai.
Taisyklingi ir aiškūs mokėjimų paaiškinimai
Visi trys bankai ragina klientus mokėjimo paskirties laukelyje informaciją pateikti kuo aiškiau ir konkrečiau. Rekomenduojama nurodyti, pavyzdžiui, sąskaitos numerį, mokestį už konkrečią paslaugą, pirkimo sutarties numerį ar tiesiog pažymėti, kad tai – asmeninės išlaidos.
Kuo mokėjimo paskirtis tikslesnė ir suprantamesnė, tuo mažesnė tikimybė, kad sistema pažymės sandorį kaip neįprastą ir pareikalaus papildomų paaiškinimų.
Bankų tikslas nėra apsunkinti klientų kasdienius atsiskaitymus, o užkirsti kelią nuostoliams, sukčiavimui ir teisės pažeidimams. Papildomi klausimai dažniausiai reiškia prevenciją, o ne įtarimus konkrečiam asmeniui. Laiku pateiktas aiškus atsakymas leidžia bankui greitai užbaigti patikrinimą ir užtikrinti, kad klientas galėtų toliau sklandžiai naudotis finansinėmis paslaugomis.
