Rinkdamasis augintinį Ari klausė savo širdies ir pasirinko teisingai. Apsispręsti dėl augintinio nėra lengva užduotis. Vieni ieško kilmingo augintinio, kiti pasiima jį iš gatvės, treti eina į gyvūnų prieglaudą ir priglaudžia gyvūną. Ari, berniukas iš Floridos, savo augintinį rado gyvūnų prieglaudoje.
Ten jis buvo atvykęs su šeima, ir iš pradžių planavo su savimi pasiimti gražų pūkuotą kačiuką, bet Ari iškart apsisprendė dėl kito gyvūno, jam užteko jį pamatyti.
Steisė, Ari mama, labai nustebo, kai sūnus ėmė ją įtikinėti, kad tai yra ta katė, kurios jis nori – vyresnis, liūdno veido Dičkis (angl. Big), abejingai sėdintis narvo kampe. „Mama, pasiimkime šį katiną su savimi. Žinoma, jis nėra labai gražus, bet pažiūrėk, koks jis liūdnas! Niekas kitas jo nepaims.“, – ginčijosi Ari.
Prieglaudos darbuotojai patvirtino, kad Dičkį turi jau seniai, o lankytojai dažniausiai praeidavo pro jo narvą.
Galų gale Steisė nusileido ir šeima paliko prieglaudą su dideliu žilu, nenustatyto amžiaus patinu, kuris buvo atvežtas į prieglaudą iš gatvės.
Ari buvo labai laimingas. Jis pats pradėjo rūpintis katinu ir netrukus jie susidraugavo. Steisės nuostabai, Dičkis elgėsi labai gerai, o netrukus berniuko draugijoje murkdavo kaip traktorius, patenkintas savo katiniška sėkme. Dabar Ari ir Dičkis yra neatsiejami.
