Giliai pietų Brazilijos kalnuose į dėmesio centrą šoktelėjo ryškiai oranžinė vos kiek daugiau nei centimetrą ilgio varlytė.
Ši mažytė „moliūginė“ varlytė – visiškai nauja, anksčiau moksliškai neaprašyta rupūžėms artima varlių rūšis.
Šis ypač endeminis miniatiūrinis varliukas randamas tik labai siaurame kalnų miško ruože, kur gyvena tarp miško paklotės lapų. Siekdami užtikrinti šios rūšies ateitį ir apsaugoti jos nykstančius giminaičius, gamtosaugininkai siekia, kad ši teritorija būtų apsaugota nuo žmogaus veiklos.
Rūšis aptinkama daugiau kaip 750 metrų (apie pusę mylios) virš jūros lygio, Serra do Quiriri kalnų masyve, Santa Katarinos valstijoje, pietų Brazilijoje.
Mokslininkų teigimu, ji priklauso Brachycephalidae šeimai. Du jos oranžiniai artimi giminaičiai gyvena netoliese, kituose nedideliuose Serra do Quiriri kalnų ruožuose.
Pastaruosius septynerius metus Brazilijos mokslininkai siekė susisteminti visas Brachycephalus genties populiacijas regione, ir būtent taip jiems pavyko aptikti naują rūšį.
Ryški spalva ir išduodantis kvarkimas
Nors varlytė išsiskiria itin ryškia spalva, galiausiai būtent jos rūšiai būdingas kvarkimas išdavė, kad tai iki tol nežinotas gyvūnas.
Mokslininkams pavyko surasti patinėlius klausantis jų tuoktuvių kvarkimo. Tylesnės patelės, kaip patys autoriai rašo, buvo surinktos „atsitiktinai“ (šaltinis).
Grįžę į laboratoriją, tyrėjai nuodugniai išanalizavo surinktus egzempliorius: atliko genetinius tyrimus ir morfologinius palyginimus, kad nustatytų, kuo šie varliukai skiriasi nuo artimai giminingų rūšių.
Pagerbta Brazilijos prezidento vardu
Analizės rezultatai leido paskelbti apie naują rūšį, pavadintą B. lulai – Brazilijos prezidento Luizo Inácio Lulos da Silvos garbei.
„Šiuo pagerbimu siekiame paskatinti plėsti gamtosaugos iniciatyvas, nukreiptas į Atlanto atogrąžų mišką apskritai ir į Brazilijos itin endemines miniatiūrines varles konkrečiai“, – savo publikacijoje rašo herpetologas Marcosas Bornscheinas iš San Paulo valstybinio universiteto su kolegomis (šaltinis).
Apsaugos būklė ir grėsmės
Nors B. lulai paplitimo arealas labai siauras, rūšis kol kas gyvena santykinai žmogaus mažai paliestoje aplinkoje, todėl mokslininkai siūlo ją priskirti „mažiausiai susirūpinimą keliančių“ (angl. least concern) kategorijai.
Tačiau kitos Santa Katarinos valstijoje gyvenančios varlių rūšys yra kritiškai nykstančios, todėl būtinas aiškus veiksmų planas jų buveinėms išsaugoti. Didžiausią grėsmę kelia pievų deginimas, galvijų ganymas, invaziniai augalai, turizmas, kasyba ir miškų kirtimas.
Varliagyviai visame pasaulyje yra labiausiai nykstanti stuburinių klasė.
Ateities tyrimai ir saugomos teritorijos
Šiuo metu Santa Katarinos valstijoje vyksta oficialios diskusijos dėl federalinės saugomos teritorijos įkūrimo Serra do Quiriri regione. Toks sprendimas leistų užtikrinti miškų apsaugą neperkant privačios žemės valstybės nuosavybėn.
„Tolimesnis Brachycephalus genties rūšių mėginių rinkimas turėtų gerokai praplėsti mūsų supratimą apie rūšių vidinę įvairovę ir padėti tikslinti rūšių ribas“, – rašo Bornscheinas su kolegomis (šaltinis).
Pasak mokslininkų, tyrimų plėtrą vis dar riboja lėšų trūkumas ir sunkiai prieinamos kalnų vietovės. Kartais iki naujų radimviečių tenka prasikasti daugelį kilometrų takų tankiuose miškuose.
