Aukštikalnėse esančiame Torotoro nacionaliniame parke Bolivijoje atskleistas milžiniškas senovinių uolienų plotas, kuris pripažintas didžiausiu iki šiol žinomu dinozaurų pėdsakų lauku.
Rytiniame Andų šlaite paleontologai išsamiai ištyrė garsiąją Carreras Pampa vietovę ir suskaičiavo beveik 18 000 atskirų dinozaurų pėdsakų. Juos paliko bėgantys, lėtai žingsniuojantys ir net plaukiantys gyvūnai maždaug prieš 70 milijonų metų – paskutiniuoju dinozaurų gyvavimo laikotarpiu prieš masinį išnykimą, kurį nulėmė katastrofinis asteroido smūgis.
Rekordinis theropodų pėdsakų kiekis
Ši vietovė stebina rekordine 16 600 trikoju pėdsakų gausa, išsidėsčiusių 1 321 pėdsakų taku ir sudarančių dar 289 pavienius pėdsakus. Be to, aptikta 1 378 plaukimo pėdsakai, suskirstyti į 280 takų.
Visi šie pėdsakai priklauso theropodams – dinozaurų grupei, kuriai priskiriami visi žinomi mėsėdžiai dinozaurai ir šiuolaikiniai paukščiai.
Ši vieta ne tik stulbina savo mastu, bet ir išsiskiria unikaliomis aplinkos sąlygomis, kurios leido pėdsakams išlikti nepaprastai geros būklės.
„Carreras Pampa pėdsakų vietovė Torotoro nacionaliniame parke, Bolivijoje, yra nepaprasta dinozaurų ir paukščių iknitų (suakmenėjusių pėdsakų), theropodų plaukimo pėdsakų, uodegų žymių ir įvairių bestuburių urvų sankaupa“, – rašo bendra JAV ir Bolivijos mokslininkų komanda, vadovaujama paleontologo Raúlio Esperante iš Geologinių tyrimų instituto JAV.
Senovinis ežero krantas, virtęs gamtos archyvu
Kiekvieną akimirką sausumos gyvūnai palieka ant Žemės paviršiaus savo žingsnių žymes. Beveik visos jos greitai išnyksta, tačiau retais atvejais susiklosto idealios sąlygos, leidžiančios išsaugoti šiuos trumpalaikius įspaudus milijonams metų.
Manoma, kad Carreras Pampa vietovė kadaise buvo senovinio seklaus gėlo vandens ežero pakrantė. Ežeras seniai išnyko, tačiau jo aplinka buvo idealiai tinkama pėdsakų išsaugojimui minkštame, vandeniu prisotintame, karbonatais gausiame dumble. Didžiulė pėdsakų gausa rodo, kad šis ežeras buvo itin svarbus vandens ir maisto šaltinis netoliese gyvenusiems gyvūnams.
Mokslininkai nustatė, kad sluoksnis, kuriame išliko pėdsakai, turėjo išskirtinių savybių, padėjusių išsaugoti įspaudus. Jį daugiausia sudarė ovalūs kalcio karbonato grūdeliai – susislėpusios ostrakodų kriauklelės ir ooidai, o likusi dalis – apie 35 procentus – buvo smulkūs silikatiniai nuosėdiniai grūdeliai.
Tokia sudėtis sudarė paviršių, kuris, esant šlapiam, tačiau neužlietam vandeniu, buvo pakankamai minkštas, kad gyvūnui užmynus susidarytų gilus įspaudas, tačiau kartu ir pakankamai tvirtas, jog šis įspaudas išliktų pakankamai ilgai, kol jį uždengs naujas nuosėdų sluoksnis ir pradės veikti fosilizacijos procesai.
Be to, šie pėdsakai nebuvo vėliau uždengti kitų gyvūnų žingsniais. Tai tarsi tobula aplinkybių audra, lėmusi, kad vienoje vietoje išliko daugybė skirtingų pėdsakų tipų ir elgsenos pėdsakų.
Ne tik pėdos: uodegų žymės ir plaukimo įspaudai
Šioje vietovėje aptikti ne tik tipiški pėdsakai, kokius pirmiausia įsivaizduojame išgirdę žodžius „dinozaurų pėdsakai“. Išsaugotos ir ilgos uodegų vagos, nagų įbrėžimai, liemens ar uodegos prisilietimo prie žemės žymės bei subraižymai, atsiradę dinozaurams plaukiant ir vos siekiant dugną kojomis.
Pėdsakų dydis labai įvairus – nuo daugiau nei 30 centimetrų ilgio iki mažyčių, nesiekiančių 10 centimetrų. Dauguma jų orientuoti dviem pagrindinėmis kryptimis, todėl manoma, kad dinozaurai vaikščiojo pirmyn ir atgal palei ežero pakrantę.
Didžioji dalis atspaudų priklauso theropodams, kurių pėdų dydis siekia 16–29 centimetrus. Tokie dinozaurai buvo nedideli arba vidutinio dydžio – daugiausia maždaug suaugusio žmogaus ūgio.
Tyrėjai išskyrė 11 skirtingų pėdsakų tipų. Kai kuriose sekose jie net galėjo atsekti staigius posūkius, rodančius, kaip dinozaurai bėgo ar staiga keitė kryptį palei vandenį.
„Theropodų pėdsakai su uodegų vilkimo žymėmis yra gausūs ir puikiai išsilaikę, pasitaikantys pėdsakų takuose su sekliais, giliais ir itin giliais įspaudais“, – rašo mokslininkai.
„Šios uodegų žymės leidžia manyti, kad dinozaurai keisdavo judėjimo būdą, kai imdavo smigti į minkštą pagrindą, ir dėl to jų uodegos imdavo liestis su paviršiumi.“
Unikali įžvalga apie išnykusią ekosistemą
Carreras Pampa, pasak tyrėjų, šiandien yra viena svarbiausių dinozaurų pėdsakų vietovių pasaulyje. Čia užfiksuotas didžiausias žinomas theropodų pėdsakų skaičius, didžiausias žinomas plaukimo pėdsakų kiekis ir išskirtinė pėdsakų išsaugojimo įvairovė, leidžianti spręsti apie dinozaurų elgseną. Tai itin reta, tačiau labai vertinga įžvalga apie kadaise klestėjusią ekosistemą.
Tyrėjų nuomone, ši vietovė nusipelno būti priskirta prie išskirtinių fosilijų radimviečių, vadinamų Lagerstätten.
„Pėdsakų gausa ir išskirtinai gera jų išsaugojimo būklė leidžia Carreras Pampa laikyti iknologine koncentracijos ir konservacijos Lagerstätte“, – pažymi mokslininkai.
„Išsaugojimo kokybė, nepaprastai didelis pėdsakų skaičius ir elgsenos tipų įvairovė daro Carreras Pampa vienu iš svarbiausių dinozaurų pėdsakų laukų pasaulyje.“
