Naujas tyrimas rodo, kad katės dažniau ir daugiau miaukia vyrams nei moterims. Manoma, kad taip gali būti todėl, jog vyrai savo augintiniams paprastai skiria mažiau dėmesio ir yra labiau atsiriboję.
Tyrimas: kaip buvo stebimas kačių elgesys
Tyrimą atliko Ankaros universiteto komanda iš Turkijos. Į jį buvo įtrauktas 31 kačių šeimininkas, kurie namuose filmavo savo augintinių reakcijas, jiems sugrįžus. Dalyviams buvo liepta elgtis kuo įprasčiau, kaip įprastai grįžtant namo.
Remiantis „The New York Times“ pateikta informacija, vyrų, grįžtančių namo, katės per pirmąsias 100 sekundžių vidutiniškai skleisdavo 4,3 vokalizacijos (miau, murkimas, čirškimas), tuo tarpu moterų katės – tik 1,8. Tai gana ryškus skirtumas, ir jis nepriklausė nuo katės amžiaus, lyties ar veislės.
„Mūsų rezultatai parodė, kad katės dažniau vokalizuoja bendraudamos su vyrais globėjais, o joks kitas demografinis veiksnys neturėjo pastebimos įtakos pasveikinimo dažniui ar trukmei“, – rašo tyrimo autoriai savo publikacijoje moksliniame straipsnyje.
Kokius elgesio tipus tyrė mokslininkai
Iš viso buvo vertinami 22 skirtingi kačių elgesio tipai. Tarp jų – žiovavimas (dažnai siejamas su stresu), maistu susijęs elgesys (pavyzdžiui, ėjimas prie maisto dubenėlio) ir kitos pasveikinimo formos.
Paaiškėjo, kad du elgesio tipų rinkiniai dažnai pasireikšdavo kartu:
- Socialinis elgesys – kai katės kelia uodegą, trinasi į šeimininką ir aktyviai ieško kontakto.
- Pakaitinis (displacement) elgesys – kai katės purto kūną, kasosi ir pan., tarsi išsklaidydamos įtampą.
Mokslininkų teigimu, tai rodo, kad katės gali siųsti kelis signalus vienu metu sveikindamos žmogų.
Įdomu tai, kad vokalizacijos (miaukimas, murkimas, čirškimas) su šiomis elgesio grupėmis glaudžiai nesusijusios. Tai leidžia manyti, jog balsu katės komunikuoja tarsi „atskiru kanalu“, nepriklausomai nuo kitų veiksmų – ir ne būtinai dėl maisto ar ilgesio.
Kodėl katės daugiau miaukia vyrams?
Nors tyrimas išsamiai priežasčių neanalizavo, mokslininkai pateikia kelias hipotezes. Ankstesni darbai rodo, kad moterys dažniau:
- skiria katėms daugiau dėmesio ir švelnumo;
- geriau atpažįsta kačių emocijas;
- linkusios imituoti kačių garsus ir taip įsitraukti į „pokalbį“.
Remiantis šiais duomenimis, tyrėjai daro prielaidą, kad vyrams globėjams gali reikėti aiškesnių ir intensyvesnių signalų:
„Greičiausiai vyriškos lyties globėjams reikia ryškesnių, labiau išreikštų vokalizacijų, kad jie pastebėtų ir sureaguotų į katės poreikius. Tai savo ruožtu sustiprina kačių polinkį dažniau ir kryptingiau naudoti balsą, siekiant atkreipti jų dėmesį“, – rašo autoriai straipsnyje.
Tyrimo ribotumai ir privalumai
Tiesa, tyrime dalyvavo palyginti nedaug šeimininkų, be to, visi jie buvo iš tos pačios šalies. Vis dėlto darbą išskiria tai, kad remtasi vaizdo įrašais, o ne vien šeimininkų pasakojimais apie augintinių elgesį. Tokia metodika suteikia daugiau objektyvumo.
Tyrimas papildo jau žinomas žinias apie tai, kaip katės naudoja miaukimą siekdamos atkreipti dėmesį, parodyti prisirišimą ar nepasitenkinimą. Rezultatai taip pat leidžia manyti, kad katės nėra tokios abejingos žmogui, kaip kartais atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Ką tai sako apie žmogaus ir katės ryšį?
Katės gyvena šalia žmonių jau tūkstančius metų, tačiau mokslininkai vis dar atranda naujų jų elgesio ir bendravimo ypatumų – tiek apie tai, kaip jos atpažįsta žmones, tiek apie tai, kaip mes galime efektyviau su jomis komunikuoti.
„Šie rezultatai rodo, kad kačių pasveikinimai yra daugiamodaliai, gali atspindėti skirtingas motyvacines ar emocines būsenas ir yra veikiami išorinių veiksnių, tokių kaip globėjo lytis“, – rašo tyrėjai publikacijoje.
