Gavome informacijos apie kalytę, kurią savanoriai paėmė iš „šeimininkų“, laikiusių ją baisiomis sąlygomis. Smagu, kad pasaulyje yra gerų žmonių.
Šuo buvo tiesiog išbadėjęs – panašu, kad ilgą laiką jis negavo jokio maisto. Kalytės šonkauliai švietė net iš tolo, jos kailis buvo labai purvinas, o uodega – pabrukta…
Ilgą laiką šuo buvo augintas kiaulidėje. Pokalbis su buvusiu šeimininku vystėsi maždaug taip:
– Nusipirkote šunį miegoti kiaulidėje?
– Na, o kur aš turėčiau jį laikyti?
– Pavyzdžiui, namuose.
– Tik ne namie!
– Kodėl?
– Nes namuose negaliu pakęsti šunų.
Buvęs šuns savininkas visiškai neturi jokios empatijos. Ištisus trejus metus jo neglumino badaujančio ir apleisto šuns vaizdas – jam tai atrodė normalu.
Savanoriai nuvežė kalytę į veterinarijos kliniką – tuo metu ji tesvėrė 5,5 kg (ji turėtų sverti beveik dvigubai daugiau). Šuns kailyje buvo daugybė blusų, jo oda smarkiai pleiskanojo. Kalytė niekada nebuvo skiepyta.
Kiaulidėje buvo rasti tik tušti, nešvarūs dubenys, senos maisto pakuotės ir alaus skardinės. Trejus metus ji miegojo ant betono. Buvęs savininkas nesugebėjo pasirūpinti bent šiaudais ar senais drabužiais. Ilgą laiką šuo gaudavo tik duonos…
Vaizdo įraše pamatysite kalytės istoriją:
https://www.facebook.com/732568843495170/videos/1603212186430827/?__cft__[0]=AZVeujadA29_XgRILLy8RbTtxEp99Zoya6DcOv4RD9XnYOF0-Ydy_EBa7Lf-xT9cToVC_6XHGGZvIsRiDnD7r-9CzkGeoHrxtamN0BTLJ2luxIfzlWYvbSscoYSVJVAC27ffwSMxPqtrLtIR1lx5HMMpm8cJIj1ugFBI4t70QUv-JQ
Paliktas šuo neturėjo jokių galimybių išgyventi. Kuo jis tapo po 5 mėnesių?
po 5 mėnesių?" />
Yra daug istorijų apie laimingą gyvūnų išgelbėjimą. Bet tai – labai ypatinga istorija, nes šuo buvo tokios prastos sveikatos būklės, kad niekas netikėjo, jog jis išgyvens.
Žiemos vakarą prieš Kalėdas Hopkintono gyventoja Lauren Bankley naršė „Facebook“ ir aptiko vyro, kuris gatvėje rado du benamius šunis ir nežinojo, ką su jais daryti, įrašą. Lauren, dirbusi su drauge Brooke Cole kaip ne pelno siekiančios gyvūnų gelbėjimo organizacijos „Brown Dog Coalition“ savanorė, pasisiūlė padėti.
Merginos atšaukė savo planus išvykti į Niujorką švęsti Naujųjų metų ir nuvyko pas įrašo autorių. Abu šunys atrodė blogai, tačiau vienas iš jų – Lainy- sukėlė daugiausia rūpesčių.
Pasak Lauren, nuo gyvūno sklido baisus kvapas. Šuo nieko nematė ir visur už savęs paliko kruvinus pėdsakus.
Tačiau po pirmo apsilankymo pas veterinarą paaiškėjo, kad šuo yra tikras kovotojas! Dėl užleistos demodikozės jis patyrė siaubingą niežėjimą ir skausmą. Antrinė odos infekcija sukėlė beveik visišką plaukų nuslinkimą. Bet Lainy ištvėrė ir kovojo už savo gyvybę.
Prasidėjo ilgas ir skausmingas gydymas, kurio išlaidas padengė savanorių organizacija. Šuniukui kasdien buvo skiriama antibiotikų ir vaistų nuo parazitų. Jis taip pat buvo įtrinamas kokosų aliejumi ir du kartus per savaitę maudomas gydomosiose voniose. Lauren ir Brooke bandė nudžiuginti šunį ir padėti jam įveikti stresą.
Tinkamas gydymas, meilė ir rūpestis atliko savo darbą – pamažu Lainy vis labiau panašėjo į šunį. Odos žaizdos pradėjo gyti, o jų vietoje pradėjo atsirasti tamsiai rudi plaukai.
Lainy išgyveno ir pagaliau gavo meilės iš globojančių žmonių, pirmą kartą per savo trumpą gyvenimą. Praėjus penkiems mėnesiams po sunkios ligos, gera nuotaika grįžo ir šuniukas atsigavo pilnai.
Ir netrukus šuniui pavyko rasti naujus namus. Kartu su vyru gelbėtoja pradėjo vesti internetinį dienoraštį, kuriame rašė apie šuniuko atsigavimą. Nauji šeimininkai tai pat suteikė augintiniui naują vardą – Luna.
Šuo tapo kitų augintinių – Kelly ir Larry – seserimi, kurie tuoj pat ją priėmė į šeimą. Luna turi naują ir laimingą gyvenimą – prie kurio prisidėjo mergina, kuri neliko abejinga sergantiems ir apleistiems gyvūnams!
