Archeologams Kinijoje atkasus mažus kačių kaulus, datuojamus maždaug 5400 metų senumo, buvo manyta, kad katės žmonių gyvenvietėse šiose žemėse gyvena dar nuo neolito laikotarpio.
Naujas plataus masto DNR tyrimas patvirtino tai, ką ankstesni darbai tik numanė: šie ankstyvieji gyvūnai nebuvo mums įprastos naminės katės, o visai kita rūšis.
Pekino universiteto evoliucijos mokslininkų vadovaujama komanda ištyrė 22 kačių kaulų mėginius iš 14 archeologinių vietovių Kinijoje, apimančių 5400 metų laikotarpį. Buvo analizuota mitochondrijų DNR. Paaiškėjo, kad naminės katės (Felis catus) Kinijoje pasirodė tik VII a. po Kr.
Kas tuomet gyveno šalia pirmųjų žemdirbių?
Kas gi buvo tas į katę panašus gyvūnas, tūkstantmečius gyvenęs greta Kinijos žemdirbių, dar gerokai prieš pasirodant naminėms katėms? Tyrėjai nustatė, kad seniausieji kaulai priklausė leopardinei katei (Prionailurus bengalensis) – laukinei rūšiai, natūraliai paplitusiai Pietų, Pietryčių ir Rytų Azijoje. Ji nėra tiesioginė šiuolaikinių naminių kačių protėvė.
DNR duomenys atskleidžia intriguojančią kačių vaidmens senovės Kinijoje istoriją, kuri gerai dera su to meto meno kūriniais ir rašytiniais šaltiniais.
Pusiau prijaukintos leopardinės katės
Atrodo, kad leopardinės katės Kinijoje ilgus amžius gyveno tarsi pusiau prijaukintos. Veikiausiai jos pasinaudojo maisto gausa ir santykiniu prieglobsčiu žemdirbių gyvenvietėse, tačiau išlaikė laukinį gyvenimo būdą ir nebuvo iki galo prijaukintos. Leopardinių kačių liekanų aptikta daugelyje to meto žmonių gyvenviečių; jos datuojamos laikotarpiu nuo maždaug 3400 m. pr. Kr. iki 200 m. po Kr.
Įdomu tai, kad tarp leopardinių ir naminių kačių neaptikta persidengimo. Vėlesnių naminių kačių genomuose nebuvo rasta leopardinių kačių DNR pėdsakų, o tarp šių dviejų rūšių Kinijoje fiksuojamas kelių šimtmečių „tarpas“. Ankstyviausios naminių kačių liekanos datuojamos maždaug 730 m. po Kr.
Kaip atrodė seniausia žinoma naminė katė?
Tyrėjams taip pat pavyko atkurti seniausios žinomos naminės katės išvaizdą. Remdamiesi iš dalies rekonstruotu jos genomu, jie nustatė, kad ši katė greičiausiai turėjo trumpą kailį ir buvo visiškai balta arba balta su dėmėmis. Kai kurie jos motinos linijos genai siejami su Afrikine laukine kate, kuri laikoma tikėtina šiuolaikinių naminių kačių protėve.
Menas ir rašytiniai šaltiniai patvirtina DNR liudijimus
Kultūriniai vaizdiniai patvirtina DNR duomenimis nubrėžtą chronologiją. Senesniuose meno kūriniuose ir tekstuose vaizduojamos greičiau leopardinės katės, o vėliau aiškiai matomas lūžis – pradeda ryškėti jau naminės katės.
„Seniausi rašytiniai šaltiniai, kuriuose pateikiami aiškūs naminių kačių aprašymai, taip pat priskiriami būtent šiam laikotarpiui. Tarp jų – Tanų dinastijos pasakojimas apie imperatorienę, savo ministrams pristatančią augintinę katę“, – rašoma tyrėjų publikacijoje.
„Šie istoriniai liudijimai rodo, kad naminės katės buvo laikomos egzotiškais augintiniais ir greičiausiai buvo auginamos tarp senovės Kinijos elito, kas atitinka jų palyginti neseną atsiradimą šiose žemėse.“
Šilko kelias ir kačių migracija
Tyrėjų teigimu, laikas, kada Kinijoje atsiranda naminės katės, rodo, kad jos galėjo būti atgabentos per senovinį Šilko kelią. Patekusios į Kiniją, naminės katės perėmė leopardinių kačių vaidmenį žmonių gyvenvietėse. Šios laukinės katės jau buvo pradėjusios trauktis iš žmonių aplinkos, galbūt dėl neramaus, dinastijų kaitos paženklinto laikotarpio.
„Naminėms katėms atvykus į Kiniją, jos veikiausiai sutrukdė leopardinėms katėms vėl įsitvirtinti žmonių gyvenvietėse, nes abi rūšys užima panašias ekologines nišas“, – teigia tyrėjai.
„Be to, po Hanų dinastijos Kinijoje sparčiai plėtojamas paukštininkystės ūkininkavimas galėjo paaštrinti konfliktus tarp žmonių ir leopardinių kačių – šios katės linkusios medžioti vištas, todėl buvo dar labiau stumiamos iš žmogaus suformuotų ekosistemų.“
Ši istorija – intriguojantis epizodas kačių prijaukinimo istorijoje ir netiesiogiai – dar vienas priminimas apie kelią, kurį nuėjo šiuolaikinė „tingi kailinė kamuoliukė“, šiandien ramiai mieguojanti jūsų lovos gale.
