Ką jūsų nagai gali papasakoti apie sveikatą? 9 ženklai, kurių nevertėtų ignoruoti

Į nagus dažniausiai žiūrime kaip į estetinę detalę, tačiau medikai primena: jų būklė gali atskleisti daug apie bendrą organizmo sveikatą. Kai kurie pakitimai yra visai nepavojingi, bet kiti gali būti ankstyvas rimtesnių ligų signalas.

Dalis nagų pokyčių atsiranda dėl kasdienių įpročių, pavyzdžiui, valymo priemonių ar nagų lako. Tačiau užsitęsę, greitai plintantys ar staiga atsiradę pakitimai gali būti verti šeimos gydytojo ar dermatologo dėmesio.

Kaip formuojasi nagai ir ką jie rodo?

Nagas formuojasi iš vadinamosios augimo zonos, esančios po odele ties nago pamatu. Ten susidaro naujos ląstelės, kurios stumdamos senesnes lėtai perkelia nagą į priekį.

Dėl šios priežasties bet koks ilgesnį laiką trunkantis sutrikimas organizme gali atsispindėti naujai augančioje nago dalyje. Pokyčius matome tik po kelių savaičių, kai pažeista zona „iškeliauja“ į regimą paviršių.

Spalvos pokyčiai: nuo baltų dėmelių iki mėlynumo

Smulkios baltos dėmelės ant nagų dažniausiai atsiranda po nežymaus sumušimo ar spaudimo. Tokie taškeliai paprastai išnyksta nagui ataugant ir nereiškia jokių pavojingų ligų.

Visai kas kita, jei nagas tampa vientisai gelsvas, pilkšvas ar rusvas, o pokytis nepraeina mėnesiais. Dažna priežastis yra grybelinė infekcija, bet retkarčiais panašūs pakitimai gali sietis ir su kepenų, plaučių ar limfinės sistemos ligomis.

Melsvas nagų atspalvis gali signalizuoti apie prastesnę kraujotaką ar mažą deguonies kiekį kraujyje. Jei pirštų galiukai šąla, mėlynuoja ar tirpsta kartu su nago spalvos pokyčiu, verta pasitarti su gydytoju dėl galimų kraujotakos ar širdies ligų.

Trapūs, sluoksniuoti ar labai kieti nagai

Trapūs, lengvai lūžtantys arba sluoksniuojantys nagai neretai susiję su išorės veiksniais. Dažnas rankų plovimas, agresyvios buitinės chemijos priemonės ir per ilgas lakavimas kietikliais sausina ir silpnina nago plokštelę.

Kita vertus, ilgai trunkantis nagų trapumas gali būti ir mitybos, skydliaukės ar geležies apykaitos sutrikimų atspindys. Jei kartu jaučiatės pavargę, išsekę, pastebite plaukų slinkimą ar odos sausėjimą, derėtų atlikti kraujo tyrimus.

Labai kieti, sustorėję nagai ant kojų dažnai siejami su avalyne ir apkrova. Vis dėlto itin deformuoti, nelygūs ir sunkiai kerpami kojų nagai gali rodyti lėtinius kraujotakos sutrikimus ar senas, negydytas traumas.

Dubenėliai, vagelės ir „bangos“

Smulkūs įdubimai nago paviršiuje primena adatėle prabaksnotą paviršių. Tokie „dubenėliai“ siejami su kai kuriomis odos ligomis, pavyzdžiui, žvyneline ar lėtiniu sąnarių uždegimu.

Išilginės, kartu su nago augimu einančios ruoželio formos vagelės dažniausiai atsiranda su amžiumi. Tai natūralus nago senėjimo požymis ir dažniausiai papildomo gydymo nereikia.

Skersinės, ryškios vagelės, kurios atsiranda keliuose naguose iškart, kartais siejamos su persirgtomis sunkesnėmis ligomis, karščiavimu ar dideliu stresu. Tai tarsi nago „archyvas“, kuriame matosi, kada organizmas buvo patyręs stipresnį sukrėtimą.

Nagų ir odelių pokyčiai aplink juos

Į sveikatą verta žiūrėti ne tik stebint patį nagą, bet ir odelę aplink. Nuolat paraudusi, skausminga ar patinusi nago vaga gali rodyti uždegimą, dažnai susijusį su bakterine ar grybine infekcija.

Jei oda aplink nagus nuolat trūkinėja, kraujuoja arba atsiranda žaizdelių, ligos sukėlėjams lengviau patekti į audinius. Tuomet padidėja ir skauda, kartais pakyla kūno temperatūra, ypač jei uždegimas ignoruojamas ilgiau.

Kada pakanka manikiūro, o kada reikia gydytojo?

Daugelį kasdienių nagų bėdų galima suvaldyti keičiant įpročius. Padeda mūvėti pirštines plaunant indus, naudoti rankų kremą, riboti ilgalaikį nagų lako ar gelinio lakavimo naudojimą, leisti nagams pailsėti.

Vis dėlto vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar dermatologą, jei nagų pakitimai atsiranda staiga, apima kelis ar visus nagus, kartu jaučiate bendrą silpnumą, karščiavimą ar atsiranda kitų simptomų. Nerimą turėtų kelti ir sparčiai plintantys spalvos pakitimai, skausmas, pūliavimas ar kraujavimas.

Gydytojas, įvertinęs nagų ir bendrą būklę, gali rekomenduoti kraujo tyrimus, pasiūlyti patikrinti skydliaukės veiklą ar ištirti dėl galimos grybelinės infekcijos. Savarankiškai vartoti stiprius vaistus, ypač geriamus priešgrybelinius, nerekomenduojama be aiškios diagnozės.

Kasdienės priežiūros įpročiai, kurie iš tiesų veikia

Reguliarus, bet ne agresyvus nagų trumpinimas ir švelnus dildinimas sumažina lūžinėjimo riziką. Nagus geriausia kirpti tiesiai, ypač ant kojų, kad sumažėtų įaugimo tikimybė.

Rankų ir nagų odai palankūs riebesni kremai ar aliejai, kurie sumažina išsausėjimą ir mikroįtrūkimus. Per dažnai atstumti ar karpyti odelių nerekomenduojama, nes tai atveria kelią infekcijoms.

Mityba taip pat atsispindi nago plokštelėje. Pakankamas baltymų, geležies, cinko, B grupės vitaminų ir sveikųjų riebalų kiekis padeda augti tvirtesniems nagams, nors pokyčių sulaukti galima tik po kelių mėnesių, kol atauga visa plokštelė.

Nagai kaip mažas langas į vidų

Nagų stebėjimas nėra būdas pačiam diagnozuoti visas ligas, bet tai gali būti naudinga papildoma užuomina apie organizmo būklę. Ypač tada, kai atsiranda keli simptomai iš karto ir jie laikosi ilgiau.

Pastebėjus ilgalaikius, neįprastus pakitimus geriau nebandyti jų slėpti po storu lako sluoksniu, o pasitarti su specialistu. Kartais būtent tokia smulkmena padeda laiku pastebėti ir išspręsti kur kas didesnę sveikatos problemą.