Staigus ramybės jausmas, tunelis su šviesa gale, išėjimas iš kūno, o kartais – susitikimai su mirusiais artimaisiais. Tokios patirtys dažnai apibūdinamos žmonių, išgyvenusių klinikinę mirtį. Šios vadinamosios priešmirtinės patirtys (angl. Near-Death Experiences, NDE) ne tik palieka neišdildomus prisiminimus, bet ir daro gilų poveikį žmogaus pasaulėžiūrai. Tačiau ar šias mistiškas patirtis prieš mirtį galima paaiškinti moksliškai?
Sąmonė po širdies sustojimo?
2023 m. žurnale PNAS publikuotas tyrimas atskleidė naujų įžvalgų apie tai, kas vyksta žmogaus smegenyse paskutinėmis gyvenimo akimirkomis. Mičigano universiteto neurologų komanda, vadovaujama daktaro Jimo Borjigino, tyrė keturis pacientus, kuriems buvo užfiksuotas širdies sustojimas. Po gyvybės palaikymo nutraukimo dviejuose iš jų buvo užfiksuota gama bangų aktyvumo banga – tai smegenų elektriniai impulsai, susiję su aukštesniais mąstymo procesais ir sąmonės būsena.
Ypač įdomu tai, kad šios bangos užfiksuotos po to, kai pacientai jau buvo oficialiai paskelbti mirusiais. Smegenų aktyvumas buvo sutelktas pakaušio skiltyje – smegenų srityje, atsakingoje už regos apdorojimą. Tai gali paaiškinti tokius reiškinius kaip „šviesos tunelis“, kurį dažnai mini žmonės, patyrę priešmirtines patirtis.
Psichodelika ir smegenų chemija prieš mirtį
Kiti tyrėjai, pavyzdžiui, daktarė Šarlotė Maršal iš Lježo universiteto, lygina NDE su psichodelinių medžiagų, tokių kaip DMT (dimetiltriptaminas), poveikiu. Ši medžiaga, galinti būti natūraliai išskiriama stipraus streso metu, sukelia panašias vizijas ir „atsiskyrimo nuo kūno“ jausmą.
Ar sąmonė gali egzistuoti be smegenų?
Nepaisant pažangos neurologijoje, kai kurie mokslininkai abejoja vien biologiniais priešmirtinių patirčių paaiškinimais. Daktarė Džianis Holden, Tarptautinės priešmirtinių patirčių tyrimų asociacijos prezidentė, teigia, kad smegenų aktyvumo paaiškinimų nepakanka. Ji atkreipia dėmesį į atvejus, kai žmonės, būdami be sąmonės, tiksliai apibūdino įvykius kitose patalpose – tai verčia manyti, kad sąmonė gali egzistuoti nepriklausomai nuo fizinio kūno.
Daugelis priešmirtines patirtis patyrusių žmonių pasakoja, kad po to pasikeitė jų požiūris į gyvenimą: sumažėjo mirties baimė, sustiprėjo empatija, iš naujo peržiūrėtos gyvenimo vertybės. Kai kurie keičia profesiją, sugrįžta prie religijos ar, priešingai – pasineria į filosofinius ar mokslinius apmąstymus.
Šiandien priešmirtines patirtis tiria ne tik neurologai, bet ir psichologai, filosofai, paliatyviosios pagalbos specialistai. Šie tarpdisciplininiai tyrimai galbūt vieną dieną padės atsakyti į vieną seniausių žmonijos klausimų – kas mūsų laukia po mirties.
Šaltinis: sciencefocus.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
