Skaičiuojama, kad didžiausio ir seniausio Čilės kipariso amžius – beveik 5500 metų.
Mokslininkai atrado seniausią medį pasaulyje. Pagal jų skaičiavimus, šiam Čilėje augančiam keturių metrų skersmens kiparisui gali būti 5484 metai.
Ficroja, dar vadinama Patagonijos kiparisu, yra Čilėje ir Argentinoje augantis spygliuočių medis, priklausantis tai pačiai šeimai kaip ir sekvojos. Kiparisas auga neįtikėtinai lėtai ir gali užaugti iki 45 metrų aukščio.
Dr. Jonathanas Baričičius iš Klimato ir aplinkos mokslų laboratorijos Paryžiuje nustatė, kad šis spygliuotis gali būti 600 metų senesnis už kitą rekordininką – 4853 metų senumo Metuzolos pušį Kalifornijoje (JAV).
Norėdamas tai išsiaiškinti, specialistas paėmė medžio kamieno mėginį, o paskui panaudojo skaitmeninius modelius, kad atsižvelgtų į aplinkos veiksnius ir tiksliau nustatytų jo amžių. Kadangi Baričičius dar neatliko pilno metinių žiedų skaičiavimo, rezultatai laikomi preliminariais ir dar nėra oficialiai paskelbti.
Metušelacho pušis, dar neseniai laikyta seniausiu medžiu pasaulyje, Kalifornijoje auga Metušelacho giraitėje Baltuosiuose kalnuose, Inio nacionaliniame parke. Tiksli pušies vieta neatskleidžiama, kad neatkreiptų turistų dėmesio. Manoma, kad medis pradėjo dygti 2832 m. pr. m. e. Jis pavadintas seniausio biblinio veikėjo Metušelacho vardu, kuris, kaip teigiama, gyveno 969 metus.
2003 m. amerikiečių ūkininkui Džaredui Milarchui buvo leista paimti medžio pavyzdį ir galiausiai jam pavyko užauginti kelis Metušelacho klonus.
