Kai žmogus kalbasi su savimi, tai dažnai tampa pokštų objektu, o kartais net pagrindu įtarti psichikos sutrikimus. Tačiau psichoterapeutai tame randa ir teigiamų aspektų. Kokių?
Mes patys, to nepastebėdami, daug kartų pasikalbame su savimi įvairiomis progomis. Pavyzdžiui, kai renkamės rūbą („Užsivilksiu šiandien“), skubame į darbą („Paskubėk, vėluoju!“), einame į parduotuvę („Ką šiandien gaminti vakarienei?“). Taip sutelkiame dėmesį į veiksmą.
Didžiausias efektas pasiekiamas, kai vidinis monologas ištariamas garsiai. Tai padeda žmogui suformuluoti mintį, atsekti, kokia ji – teigiama ar neigiama. Taip galima daryti įtaką pasąmonei, emocinei būsenai, elgesiui.
Psichoterapeutai teigia, kad tokiu būdu žmogus išsiugdo teigiamą požiūrį į gyvenimą. Tam turite atsistoti prieš veidrodį ir su šypsena pasakyti, už ką esate dėkingas sau, žmonėms ir pasauliui. Jei manote, kad iš išorės tai atrodo kvaila, pirmiausia pabandykite tai užrašyti ant popieriaus, o tada perskaityti.
Garsiai išsakytų teigiamų minčių praktika padeda susidoroti su baimėmis, abejonėmis ir įveikti sunkius gyvenimo etapus. Ar nė karto sunkioje situacijoje nesakėte sau: „Nagi, eik, daryk! Būk drąsus, nebijok!“ Ir viskas pavyko, kai tik išsakėte tai, kas kėlė nerimą.
Ar pasikalbate su savimi?
